JAV yra visiškai priklausoma nuo rusiškų variklių RD-180 tiekimo, kurie būtini norint į kosmosą raketa „Atlas V“ pakelti karinius ir kitus krovininius. Be to, vienintelis būdas JAV astronautams pakilti į Tarptautinę Kosminę stotį (TKS) yra Rusijos erdvėlaivis „Sojuz“.
GPS sistemų funkcionalumas automobiliuose ir išmaniuosiuose taip pat iš dalies priklauso nuo Rusijos, kurios variklių dėka į kosmosą patenka jų veikimui reikalingi palydovai, rašo „Global Post“.
Kai NASA uždarė TKS programą, JAV yra priklausoma nuo „Russian Sojuz“ kapsulės, kuri kelia astronautus į kosmosą ir juos grąžina atgal.
Žvelgdamas į mažas prekybos apimtis su Rusija ir būdamas didžiausios pasaulio ekonomikos sostine, Vašingtonas savimi pasitiki ir siekia kiek įmanoma labiau izoliuoti Maskvą diplomatiškai ir ekonomiškai. Tačiau vargu ar Rusija susitaikys su izoliacija.
Vienas būdų galėtų būti Rusijos draudimas bendrovei „NPO Energomash“ parduoti RD-180 variklius, kurie palaiko raketą „Atlas V“ – pagrindinę raketą, kuri į kosmosą kelia JAV karinius ir civilinius krovinius.
„Rusų raketų varikliai yra patys geriausi pasaulyje, – sako gynybos ir kosmoso konsultacijų bendrovės „Avascent“ kosmoso sistemų ekspertas Royce'as Dalby'is. – RD-180 suteikia pačius efektyviausius ir pigiausius būdus pakelti krovinius į kosmosą.“ Už variklius mokamos sumos nėra milžiniškos: ekspertai skaičiuoja, kad varikliai gali kainuoti nuo 11 iki 15 mln. dolerių. Vidutiniškai JAV per metus su „Atlas V“ raketa pakelia 8–9 palydovus.
Tačiau JAV priklausomybė nuo variklių Rusijai suteikia galimybę daryti įtaką tiek JAV kosmoso programai, tiek ir karybai diegiant sistemas, būtinas nacionaliniam JAV saugumui.
Ilgametis Kosmoso politikos instituto direktorius George'o Washingtono universitete Johnas Jogsdonas mano, kad RD-180 variklių netekimas keltų grėsmę nacionaliniam JAV saugumui. JAV priklausomybė nuo Rusijos variklių taip pat kelia nerimą ir JAV gynybos organizacijoms.
JAV ir Rusijos kosmoso bendradarbiavimo istorija siekia chaotiškus 1990 metus, iškart po Sovietų Sąjungos griūties. Baigiantis komunizmo erai, JAV rėmė Rusijos organizacijas ir bendroves. Kalbant apie mokslą, o ypač kosmoso technologijas, Vašingtonas stengėsi su Rusijos mokslininkais sutarti taikiai ir juos palaikyti užimtus, kad jie savo gabumų nepanaudotų kitiems dalykams.
Tačiau viskas ėmė keistis tuomet, kai į valdžią 2000 m. atėjo Vladimiras Putinas. Rusija jau anksčiau buvo grasinusi nutraukti RD-180 variklių tiekimą: kai JAV ketino pradėti karinius veiksmus prieš Siriją, Rusijos žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad valdžia ketina uždaryti RD-180 tiekimo programą.
Pasak D. Dalby'o, ši žinia tuomet sukėlė nedidelę paniką kosmoso pramonėje. Tiesa, rusiškiems varikliams yra alternatyvų. Bendrovės „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas pasiūlė krovinius į kosmosą kelti „Falcon“ raketa ir dar gerokai pigiau. Tačiau D. Dalby sako, kad pastaroji raketa yra gerokai mažesnė už „Atlas V“ ir negalėtų į kosmosą pakelti karinių siuntinių. Be to, esą palydovai į kosmosą turi pakilti iš konkrečių raketų, o juos pritaikyti kėlimui iš kitų, reikia nemažai laiko.
Rusai savo rankose laiko ir dar vieną kozirį: JAV kasmet Rusijai moka po 400 mln. dolerių už astronautų pakėlimą į TKS, o tam JAV neturi alternatyvų.
