Rusijos federalinė kosmoso agentūra „Roskosmos“ ruošia tris Mėnulio tyrimams skirtus kosminius aparatus. Apie tai pranešė Rusijos mokslų akademijos Kosmoso tyrimų instituto diretorius Levas Zelionyj, skelbia naujienų agentūra „Interfax“.
„Pirmasis mūsų Mėnulio tyrimų programos etapas jau vykdomas. Finansuojami pirmųjų trijų kosminių aparatų „Luna-25“, „Luna-26“ ir „Luna-27“ kūrimo ir gamybos darbai“, – pareiškė mokslininkas. Pasak jo, „Luna-25“ paleidimas planuojamas 2016 metais. „Luna-26“ bus paleistas į Mėnulį 2018, o „Luna-26“ – 2019 metais.
Pranešama, kad „Luna-25“ ir „Luna-27“ turės nusileisti Mėnulio paviršiuje ir atlikti visą eilę tyrimų. „Luna-26“ taps Mėnulio palydovu: šis kosminis aparatas vykdys nuotolinių tyrimų programą ir veiks kaip ryšio retransliatorius. Tai, kad „Roskosmos“ naujiems Mėnulį tirsiantiems kosminiams aparatams panaudojo dar Sovietų Sąjungos laikais į jį paleistų aparatų pavadinimų indeksus, liudija Rusijos ketinimus priminti apie kadaise vykdytą plačią Mėnulio tyrimų programą.
Labai tikėtina, kad Rusijos kosmines ambicijas po daugelio kosmoso tyrimų projektų nesėkmių (nesėkmingi palydovų ir Marsą tirti turėjusio aparato „Phobos-Grunt“ paleidimai pastaraisiais metais) užgavo aktyviai Kinijos vykdoma Mėnulio tyrimų programa. Kinija jau sėkmingai paleido į Mėnulį pirmąjį savo Mėnulio palydovą, pirmąjį mėnuleigį ir ruošiasi Mėnulyje įsteigti nuolatinę automatinę tyrimų stotį.
Kinijos kosminis aparatas „Change'3“ tapo pirmuoju Mėnulio paviršiuje minkštai nuleistu kosminiu aparatu per 37 metus.
Paskutinis Sovietų Sąjungos Mėnulyje nuleistas kosminis aparatas „Luna-24“ jį pasiekė 1976 m. rugpjūčio 18 d. Mėnulio tyrimų programas šiuo metu be JAV, Europos Sąjungos ir Kinijos taip pat vykdo Japonija ir Indija.
