Mūsų gyvenimai tapo „ekranizuoti“ – darbinį kompiuterį ir televizorių pastaraisiais metais papildė mobilieji įrenginiai. Išmanieji telefonai ir planšetiniai kompiuteriai lydi mus visur, net ten, kur „karaliai pėsti vaikšto“.
Apklausų duomenimis 75 proc. visų telefonų vartotojų JAV ir Didžiojoje Britanijoje naudojosi telefonu būdami tualete. O2 ir „Sony Mobile“ tyrimo duomenimis, 59 proc. apklaustųjų reguliariai susirašinėjo tekstinėmis žinutėmis būdami tualete, 45 proc. siuntė elektroninį paštą, o 31 proc. prisipažino iš „karališkojo kambariuko“ atsakinėję į telefono skambučius.
Nieko nuostabaus, kad Arizonos (JAV) universiteto mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, 6,5 kvadratinių centimetrų plotelyje ant telefono susikaupia daugiau nei 25 000 bakterijų.
„Bakterijų kiekis susirenkantis ant išmaniojo telefono ekrano ar mobiliojo telefono mygtukų yra didžiulis. O štai valo telefoną retas kuris. Taip pavojus pasigauti kenksmingą bacilą itin išauga – juk atsiliepę telefonu mes laikome jį prie pat kvėpavimo takų“, – pastebi Tomas Andrejauskas, Lietuvos biotechnologijų startuolio „ProBioSanus“ vadovas. Aukso medaliu už indų ploviklį su probiotikais apdovanota bendrovė pristatė pirmąjį pasaulyje rinkinį skirtą darbo vietoms prižiūrėti su probiotinėmis valymo priemonėmis.
Rinkinį sudaro mobiliųjų įrenginių ekranams bei kompiuteriams, taip pat klaviatūroms ir kitiems paviršiams valyti skirtas specialus valiklis su probiotikais ir 3M mikropluošto aukštos kokybės šluostė.
„Šis produktas – tai tarsi pirmosios pagalbos rinkinys. Jis padės patogiai ir greitai išvalyti bet kokį ekraną ar kitą technikos prietaisą“, – sako T. Andrejauskas.
Antroje vietoje po telefono pagal užterštumą ant darbo stalo, pasak tyrėjų, yra kompiuterio klaviatūra. 27 proc. visų tirtų klaviatūrų yra pavojingai užterštos bakterijomis. Beveik ant visų jų buvo rasta stafilokokų šeimos bakterijų, 80 procentų kompiuterių klaviatūrų turėjo difteroidus, 72 procentai – mikrokokus.
Pasak „ProBioSanus“ vadovo, sukurti asmeninės darbo vietos valymo rinkinį paskatino daugelyje darboviečių galiojanti tvarka, pagal kurią, už darbo stalą atsakingas prie jo dirbantis žmogus. „Iš savo patirties žinau, kad ne vienoje kompanijoje valytojoms net yra draudžiama liestis prie darbuotojų stalų, tačiau patys šio darbo juk irgi retas kuris imamės“, – sako T. Andrejauskas.
Skirtingai nei stiprūs cheminiai valikliai, išnaikinantys visą mikrobiologinę terpę, probiotikų pagrindu sukurtos valymo priemonės blogąsias bakterijas pakeičia gerosiomis. Po valymo šios sukuria savo kolonijas švariame plote ir nukonkuruoja patogeninius mikroorganizmus. Tokiu būdu sukuriamas natūralus fizinis barjeras ligoms plisti, o kartu mažina galimų alerginių reakcijų į didelės koncentracijos chemines valymo priemones grėsmę.
