„Microsoft Lietuva“ ir kreditų biuro „Creditinfo“ kuriamas naujas statistinis modelis leis nuspėti, kurios šalies įmonės yra labiau linkusios naudoti nelegalią programinę įrangą ir todėl yra technologiškai pažeidžiamos.
„Kartu su „Creditinfo“ analizuodami jų kaupiamą informaciją apie Lietuvos įmones, pagal tam tikrus rodiklius matome pakankamai aiškų vaizdą, kurios įmonės galėtų naudoti nelegalią programinę įrangą. Surinkti duomenys leis mums greičiau ir efektyviau informuoti įmones, kad jų kompiuteriuose įdiegti produktai yra nelicencijuoti ir kelia pavojų jų saugumui. Vis dar pasitaiko tokių atvejų, kai pačių įmonių vadovybė apie tai nežino“, – sako Martynas Bieliūnas, „Microsoft“ Intelektinės nuosavybės apsaugos grupės vadovas Baltijos šalims.
Pasak jo, naudodamos nelegalią programinę įrangą įmonės rizikuoja ne tik savo, bet ir klientų duomenimis: „Šiemet „Microsoft“ užsakymu „International Data Corporation“ atliktas tyrimas parodė, kad vartotojai siųsdamiesi „piratines“ kompiuterių programas turi 66 proc. tikimybę užkrėsti savo kompiuterius virusais ir kenkėjiškomis programomis. Įsilaužėliai gali gauti tiesioginį priėjimą prie įmonės vidinių sistemų bei užkrėsti jos klientų kompiuterius. Vėliau įmonėms reikia investuoti dideles pinigų sumas ir skirti daug laiko, kad būtų ištaisyta padaryta žala.“
„Lietuvoje yra apie 90 tūkst. įmonių, kuriose dirba bent vienas darbuotojas, todėl reikšmingesnės įmonių dalies patikrinimas reikalautų ypač didelių sąnaudų. Tuo tarpu taikant statistinį modeliavimą galima tiksliai identifikuoti kriterijus, kurie yra bendri daugeliui nelicencijuotos įrangos naudotojų, ir tokiu būdu susiaurinti tikrintinų įmonių aibę iki keletą kartų mažesnio skaičiaus. Kuo stipresnis ryšys tarp atskiro kriterijaus ir piratinės įrangos naudojimo, tuo didesnis svoris jam suteikiamas prognozėje“, – sako Andrius Bogdanovičius, kreditų biuro „Creditinfo“ generalinis direktorius.
Pasak „Creditinfo" vadovo, bendrovei „Microsoft Lietuva" kuriamas modelis leis diferencijuoti verslo subjektus pagal nelicencijuotos įrangos naudojimo riziką – paprastai tariant, vienos įmonės atsidurs mažos rizikos krepšelyje, o kitos – turinčios nelegalios įrangos naudotojams būdingų bruožų – pateks į didelės rizikos krepšelį.
„Anksčiau sukurti modeliai, skirti identifikuoti vagystės ir sukčiavimo atvejus, parodė, kad patikrinimai, paremti statistiniu modeliavimu, yra vidutiniškai 3–5 kartais tikslesni nei atliekami be išankstinio rizikos įvertinimo. Kartu tai leidžia gerokai sumažinti sąnaudas, nes koncentruojasi į didžiausios rizikos subjektų ratą. Todėl tikimės, kad bendrovei „Microsoft Lietuva“ kuriamas įrankis prisidės prie legalios programinės įrangos naudojimo mūsų šalyje“, – apibendrina A. Bogdanovičius.
Tyrimai rodo, kad legaliai naudojama programinė įranga duoda didelę naudą ne tik verslo įmonėms, bet ir visai šaliai. BSA ir verslo mokykla INSEAD nustatė, kad 1 proc. padidėjęs originalios programinės įrangos naudojimas Lietuvoje sukuria apie 68 mln. litų pridėtinės vertės. Tačiau jei piratavimo lygis išaugtų 1 proc., nauda šaliai būtų dvigubai mažesnė ir siektų 34 mln. litų. Šio tyrimo duomenimis 1 JAV doleris (apie 2,5 lito), investuotas į originalias programas Lietuvoje, duoda 180 litų pridėtinės vertės, o 1 JAV doleris, investuotas į nelegalią programinę įrangą, sukuria tik 76 litų grąžą.
Kuriant „Microsoft Lietuva“ modelį naudojamas statistinis modeliavimas leidžia įvertinti atskirų veiksnių (pavyzdžiui, finansinių rodiklių, veiklos ir jos geografijos, kredito reitingo, personalo ir kt.) įtaką dominančio reiškinio prognozavimui. Statistinis modeliavimas gali būti panaudotas įvairiose verslo srityse: identifikuojant potencialius aukšto pelningumo klientus, potencialių aukšto pelningumo klientų identifikavimo, nustatant kliento perėjimo pas konkurentą tikimybę, prognozuojant paslaugų naudojimo įpročius, nustatant sukčiavimo, mokumo rizika ir kita.