Pirmojo lietuviško palydovo „LituanicaSAT-1“ kūrėjai dėkoja Lietuvos kosmoso asociacijai už atvirą laišką Lietuvos kosmoso pramonei ir kviečia atvirai diskusijai apie dviejų lietuviškų palydovų kokybinius ypatumus ir svarbą Lietuvai.
Primename, kad palydovai į konteinerį buvo sudėti kompanijos „NanoRacks LLC“ sprendimu ir pagal jų specialistų nustatytus kriterijus. Iš Tarptautinės kosminės stoties šie 5 palydovai bus „iššaunami“ atgal TKS judėjimo krypčiai, 45° kampu žemyn, o „LituanicaSAT-1“ yra sumontuotas pirmasis TKS judėjimo kryptymi.
„Skirtumas tarp palydovų patekimo į orbitą yra minimalus – nuo 0,2 iki 0,02 sekundės. Akivaizdu tai, kad į konteinerį buvome integruoti pirmieji, paskutiniai iš konteinerio pateksime į atvirą kosmosą ir iš šių penkių palydovų orbita skriesime pirmieji“, – teigia „LituanicaSAT-1“ Misijos vadovas Vytenis Buzas.
V. Buzas teigia, kad palydovai bus paleisti iš konteinerio TKS analogiškai šiam pavyzdžiui: penki automobiliai vienas po kito, atbuline eiga, išrieda iš juos vežančio sunkvežimio priekabos ir toliau patys važiuoja paskui sunkvežimį iš paskos. Tokiu atveju pirmasis keliu lieka važiuoti tas, kuris į sunkvežimį buvo pakrautas pirmutinis.
Pasak jo, skirtumas tarp palydovų jų paleidimo akimirką yra itin mažas ir svarbiausia susikoncentruoti į tai, ką šie palydovai sugebės kosmose atlikti ir iš kurio palydovo radijo mėgėjai ir kosmoso bendruomenė priims pirmąjį radijo signalą ir pirmuosius lietuviškus žodžius, pirmąją nuotrauką iš kosmoso.
„LituanicaSAT-1“ kūrėjai pabrėžia, kad šių metų lapkričio 12 dienos pranešime žiniasklaidai yra išdėstyta projekto kūrėjų nuomonė, tačiau nėra pateikta nei oficiali, nei neoficiali JAV kompanijos „NanoRacks LLC“ ir pačios NASA pozicija.
„Svarbiausias mūsų tikslas – kad „LituanicaSAT-1“ palydovas veiktų kosmose, su juo būtų užmegztas ryšys. Šį palydovą su kolegomis iš Vilniaus universiteto ir radijo mėgėjų bendruomenės pradėjome konstruoti pirmieji Lietuvoje“, – teigia V. Buzas. Pasak jo, toje komandoje buvo ir dabartinių „LitSat-1“ komandos narių, tačiau dėl Lietuvos kosmoso asociacijos ir Kauno technologijos universiteto sprendimų praeitą pavasarį buvo suburta atskira komanda, sukūrusi antrą palydovą „LitSat-1“.