NASA oficialiai pripažino savo kosminį aparatą „Deep Impact“ nebeveikiančiu ir nutraukė bandymus jį atgaivinti. Ryšys su „Deep Impact“, kuris pagal EPOXI kometų ir asteroidų mokslinę programą vykdė šių dangaus kūnų tyrimus, nutrūko dar tarp rugpjūčio 11 ir 14 dienos.
Jo taip ir nepavyko atkurti, sakoma NASA pranešime Nepaisant „Deep Impact“ tyrimų programos pabaigos, NASA ją įvardijo kaip labai sėkmingą: šis kosminis aparatas per visą savo tyrimų kosmose laiką į Žemę esą perdavė kur kas daugiau duomenų, nei buvo planuota, ir iš esmės išplėtė kometų tyrimo sritį. Paskutinis sėkmingas ryšio su „Deep Impact“ seansas įvyko rugpjūčio 8 dieną.
Kitas duomenų perdavimas turėjo įvykti rugpjūčio 14 dieną, tačiau ryšio nebepavyko užmegzti.
Pagrindinė „Deep Impact“ misijos užduotis buvo įvykdyta 2005 m. vasarą. Tada šis kosminis zondas buvo pasiekęs „Tempel-1“ kometą. Nuo pagrindinio zondo tuomet atsiskyrė vadinamasis smūginis modulis su jame įrengtais davikliais. 2005 m. liepos 4 d. jis rėžėsi į kometos branduolį ir persiuntė į „Deep Impact“ smūgio metu daviklių surinktą informaciją apie branduolio sudėtį.
Mokslininkai taip pat gavo didelės raiškos kometos branduolio nuotraukas ir susidūrimo metu atliktos paviršiaus spektrinės analizės rezultatus.
Po to „Deep Impact“ buvo nukreiptas link Hartlio kometos (103P), pro kurią 2010 m. praskriejo vos 700 kilometrų atstumu. Vėliau „Deep Impact“ buvo naudojamas dar kelioms kometoms stebėti. 2012 m. spalį šis kosminis zondas buvo nukreiptas į orbitą, kuri leistų prisiartinti prie asteroido 2002 GT (163249).
Teoriškai „Deep Impact“ turėtų pro jį pralėkti 2020 m., tačiau jau orbitos keitimo metu daugelis ekspertų abejojo, ar pavyks išsaugoti „Deep Impact“ funkcionalumą praėjus 15 metų nuo pagrindinės jo užduoties atlikimo.
