Norite tikėkite, norite – ne, tačiau, anot mokslininkų, orangutangai turi savuosius socialinio tinklo „Facebook“ ir „Google Maps“ internetinio žemėlapio paslaugos atitikmenis. Vakare prieš planuojamą ilgą kelionę orangutangas Arno detaliai dėlioja savo kelionę – ir nepamiršta pratisu šūkavimu visiems pranešti, kur ketina vykti, skelbia „The Daily Mail“.
Tai, kaip Arno ir jo bičiuliai orangutangai gyvena Sumatros miškuose, mokslininkams daug pasako apie šių žinduolių gyvenimo būdą ir primena – socialiniai tinklai ir gebėjimas planuoti tikrai nėra vien žmonių prioritetai.
Mokslininkai atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 15 laukinėje gamtoje gyvenančių orangutangų patinų. Paaiškėjo, jog jie ne tik geba planuoti kitos dienos darbus, bet ir apie juos šūkavimu praneša bičiuliams – kad patelės galėtų vykti kartu ar bent jau žinotų, kur jie, o kiti patinai laikytųsi atokiau.
XX a. paskutinį dešimtmetį mokslininkai 320 dienų sekė orangutangų patinus. Tyrimo rezultatai šią savaitę paskelbti leidinyje „PLoS One“. Paprastai orangutangai pasisuka kelionės kryptimi ir išleidžia pratisą garsą – kartais garsinis signalas skleidžiamas net 4 minutes.
„Šis vyrukas tikrai planuoja. Tam tikra prasme jie nuolat atnaujina savąją „Google Maps“ versiją. Taip jie dėlioja strategiją, ką darys toliau“, – teigia vienas iš tyrimo autorių Carelis van Schaikas.
Orangutangai šūkauja ir tikrai ne po kartą – mokslininkai per 320 dienų (tiek jie keliavo su šiais žinduoliais) suskaičiavo daugiau nei 1100 tokių atvejų. „Todėl galime teigti, jog šiuo aspektu jie labai panašūs į mus. Akivaizdu, jog mūsų protėviai darė kažką panašaus“, – sako mokslininkas.
„Mokslininkai tokią planavimo strategiją buvo pastebėję zoologijos soduose ir kitoje stebėtoje aplinkoje, tačiau šis tyrimas suteikia tvirto pagrindo manyti, jog orangutangai taip elgiasi ir natūralioje aplinkoje“, – išvadas komentuoja prie tyrimo neprisidėjęs mokslininkas iš Atlantos Emory universiteto Fransas de Waalas.
C. van Schaikas teigia, jog su kolegomis tokį viešą pasisakymą apie ketinus išvykti pirmą kartą išgirdo beveik prieš 20 metų, kai iš arti stebėjo 15 orangutangų patinų, iš kurių įtakingiausias buvo būtent Arno, gyvenimą.
Tyrimo rezultatų skelbti mokslininkai neskubėjo, nes paprasčiausiai netikėjo, jog žmonės patikės, ką sugeba orangutangai.
Remdamasis anksčiau atliktais tyrimais ir stebėjimo rezultatais, C. van Schaikas išsiaiškino, jog orangutango patinas kitiems praneša apie savo planus ne šiaip sau – nori, kad patelės galėtų keliauti kartu ar bent jau laikytis arčiau.
Kai kurios patelės stengiasi nuo patino vedlio neatsilikti, kad, reikalui esanti, jis galėtų jas apginti nuo kitų agresijos. Kitos paprasčiausiai nori poruotis.
