Neringos kurorte jau šiemet galėjo važinėti 20 elektromobilių, o jiems įkrauti turėjo veikti moderniausioms pasaulio valstybėms būdinga infrastruktūra – galingos greitojo įkrovimo stotelės (GĮS) ir mažesnio galingumo gatvės įkrovimo stotelės (ĮS), rašo lzinios.lt.
Tokias naujoves žadėjo koncernas „Hitachi“ ir Neringos savivaldybė, tačiau praėjo metai ir kalbos liko kalbomis. Kas trukdo elektromobiliams ateiti į Lietuvą? Dauguma kaltina valdžios pasyvumą, neva be valstybės paramos įsigyjant elektra varomus automobilius sunku tokioms iniciatyvos pajudėti iš vietos.
Pavyzdžiui, Estijoje elektromobilizacijos procesas pajudėjo tik dėl to, kad tenykštė valdžia ne tik rėmė iki 62 tūkst. litų suma elektromobilius pirkusius vairuotojus ir įmones, bet ir tuos asmenis, kurie šalia žaliųjų transporto priemonių įsigijo įkrovimo stoteles. Parama siekė apie 1000 eurų (maždaug 3,45 tūkst. litų), tačiau lėto įkrovimo personalinės stotelės tiek ir kainuoja.
Elektra valdomų transporto priemonių sistemų kūrimo bei gamybos bendrovės „Elektromotus“ atstovas Šarūnas Šutavičius sako manantis, kad elektromobilizaciją Lietuvoje reikėtų pradėti ne nuo kompensacijų, o nuo įkrovimo stotelių. Ir tam visai nereikia galingų įkrovimo stotelių, pradžiai pakaktų ir paprastų, tokių, kuriose ir elektrinį paspirtuką būtų galimybė įkrauti. Tada tos stotelės greičiau ir atsipirktų.
