Kibernetiniams nusikaltėliams Europos Sąjungoje (ES) gresia griežtesnės bausmės. Tai numato naujos taisyklės, kurioms ketvirtadienį pritarė Europos Parlamentas.
Naujoji direktyva, kuri jau neformaliai suderinta su ES Taryba, kartu leis sustiprinti ES šalių policijos bendradarbiavimą kovojant su programišių išpuoliais. Valstybės įpareigojamos per ne daugiau kaip aštuonias valandas sureaguoti į skubų kitos ES valstybės prašymą ištirti kibernetinį išpuolį. Tai leis greičiau ištirti kibernetinius nusikaltimus, kurie neturi sienų. Pavyzdžiui, programišiai gali veikti iš Nyderlandų su operacine vadaviete Vokietijoje tam, kad pasitelkdami užkrėstais kompiuteriais Ukrainoje pažeistų banko informacinę sistemą Lietuvoje.
Naujosios taisyklės įpareigoja ES valstybes nustatyti ne mažesnę nei dvejų metų laisvės atėmimo maksimalią bausmę už kibernetinius nusikaltimus – tokius kaip neteisėta prieiga prie informacinių sistemų, neteisėtas įsikišimas į sistemą ar duomenų perėmimas. Tuo tarpu kibernetinių išpuolių prieš ypatingos svarbos infrastruktūros objektus (branduolines elektrines, transporto ir vyriausybės tinklus) rengėjams bei vykdytojams maksimalios bausmės turės būti ne trumpesnės nei įkalinimas penkeriems metams. Už „botneto“ – kibernetiniams išpuoliams skirto užkrėsto kompiuterių tinklo – sukūrimą maksimali bausmė turės būti ne mažesnė nei įkalinimas trejiems metams.
Įmonėms ir kitiems juridiniams asmenims, pasamdžiusiems programišius tam, kad jie padėtų patekti į konkurentų duomenų bazes, taip pat grės atitinkamos bausmės – nuo apribojimo naudotis valstybės parama iki įmonės uždarymo.
Šioms taisyklėms pritarė 541 EP narys, nepritarė 91, o susilaikė 9. Dėl jų jau sutarta su ES Taryba. Valstybės turės per dvejus metus priimti šią direktyvą įgyvendinančius įstatymus.
