Bendrovė „Google“, NASA ir JAV kosmoso tyrimus vykdančių universitetų asociacija USRA pranešė steigiančios Kvantinę dirbtinio intelekto laboratoriją ir perkančios jai skirtą bendrovės „D-Wave“ 512 kubitų (kvantinių bitų) kvantinį kompiuterį „D-Wave Two“.
Šis kompiuteris po kelių mėnesių bus sumontuotas NASA Ameso tyrimų centro Priešakinių skaičiavimų centre Silicio slėnyje. Skelbiama, kad „D-Wave Two“ kvantinio kompiuterio resursais jau šiemet galės naudotis JAV valstybinės institucijos, mokslo organizacijos ir privačios bendrovės.
„D-Wave Two“ yra naujausias pirmojo pasaulyje komercinio kvantinio kompiuterio „D-Wave One“ modelis. Pirmasis „D-Wave One“ kvantinis kompiuteris 2011 m. buvo parduotas JAV koncernui „Lockheed-Martin“. Šių metų pradžioje šis 128 kubitų lustą turintis kvantinis kompiuteris buvo atnaujintas iki 512 kubitų, atnaujinimo darbai kainavo apie 15 mln. JAV dolerių, skelbia „Technology Review“.
Manoma, kad būtent tokią sumą už naująjį „D-Wave Two“ sumokėjo ir „Google“. Kvantiniai kompiuteriai tam tikrų skaičiavimų metu yra tūkstančius kartų našesni už įprastinius ir žymiai geriau tinka dirbtinio intelekto sistemų optimizavimui. Tikimasi, kad jie taps priemone, galinčia išmokyti dirbtinį intelektą kūrybiškai spręsti iškylančias problemas, taip, kaip tai daro žmogaus protas.
Praktinis „D-Wave“ kvantinių kompiuterių naudojimas atskleidė, kad kai kurias problemas jie sugeba spręsti iki 3 600 kartų greičiau už įprastinius kompiuterius. Pranešama, kad kiekvienas „D-Wave“ kvantinis kompiuteris yra 3 metrų kraštinės kubo formos įrenginys, vidinėje jo dalyje yra stalaktito pavidalo prie lubų pritvirtintas modulis su iš niobio pagamintu skaičiavimų lustu, kuris šaldomas iki beveik absoliutaus nulio temperatūros, kol tampa superlaidininku.
Skirtingai nei kompiuterinių lustų tranzistoriai su loginio nulio ir loginio vieneto būsenomis, kvantiniai kompiuteriai naudoja ne tik šias klasikines, bet ir tarpinę vadinamosios superpozicijos būseną, kai kvantinis bitas tuo pat metu yra ir 1, ir 0. Dėl to skaičiavimų sistema vienu metu nagrinėti daugelį problemų.
Būtent dėl šios priežasties kvantiniai kompiuteriai geba efektyviai spręsti optimizavimo uždavinius, sakoma pranešime. Kvantinių kompiuterių naudojimas būsimose dirbtinio intelekto sistemose kai kam kelia ir didelį nerimą: antai manoma, kad ateityje JAV Nacionalinio saugumo agentūros (NSA), atsakingos už elektroninės žvalgybos operacijas, kvantinių kompiuterių sistemos galės pakeisti dabartinius analitikus. Jų vietą esą užimtų gebančios mokytis dirbtinio intelekto sistemos, veikiančios kvantinių skaičiavimų resursais paremtuose neuroniniuose tinkluose.
Tokiu atveju visą NSA kontroliuojamą elektroninių ryšių duomenų srautą nepailsdamos sektų ir analizuotų nepavargstančios ir nieko nepamirštančios kvantinės mašinos, išmokytos dabartinių NSA analitikų darbo. Ar tokie būštavimai yra pagrįsti, kol kas pasakyti sunku, nes kvantinių skaičiavimų era dar tik prasideda. Beje, kai kurie fizikai rimtai abejoja kvantinių kompiuterių efektyvumu lyginant su įprastiniais.
