Kompanija „Intel“ ypatingai tausoja Mūro dėsnį, kuris jau ne pirmą dešimtmetį leidžia stebėti dvigubai padidinamą tranzistorių skaičiaus tankį procesoriuose kas dvejus metus. Kuo daugiau tranzistorių viename ploto vienete, tuo didesnė gali būti mikroschemos sparta – aišku, jei visu šiuo potencialu tinkamai pasinaudoti.
Gordonas Mūras (Gordon Moore) šią empirinę taisyklę suformulavo dar gūdžiais 1965 metais, jis buvo vienas iš kompanijos „Intel“ įkūrėjų, todėl palaikyti minėto dėsnio aktualumą yra savotiškas garbės reikalas.
Dėl tam tikrų fizinių tranzistorių mažinimo apribojimų viskas negali tęstis amžinai, ir visų „spalvų“ ekspertai jau ne kartą dalinosi savo prognozėmis apie tai, kada Mūro dėsnis nustos veikęs puslaidininkių pramonėje. Įdomu, kad ir AMD atstovai neturi ypatingų iliuzijų apie Mūro dėsnio „amžiną jaunystę“, praneša puslapis „The Inquirer“.
AMD viena iš pirmųjų užsakė iš TSMC savo pirmuosius grafinius procesorius, pagamintus naudojant 28 nm technologinį procesą, o perėjimas prie 20 nm jau vadinamas Mūro dėsnio galiojimo „pabaigos pradžia“. AMD vyriausiojo grafinių sprendimų architekto Johno Gustafsono teigimu, iš pradžių Mūro formuluotė numatė tranzistorių skaičių, kuriuos buvo ekonomiškai naudinga didinti kas dvejus metus.
Dabar šios taisyklės poveikis lėtėja, kadangi nauji technologiniai procesai pasiekiami vis didesnių kaštų kaina. Perėjimas prie 20 nm technologijos, AMD atstovo manymu, užims tiek laiko, jog Mūro dėsnio galiojimas taps jau neaktualus.
Paieška archyve
