Žmogaus teisių stebėjimo organizacija ir Harvardo teisės mokyklos Tarptautinės žmonių teisės klinika pirmadienį išplatino pranešimą, pavadinimu „Prarandant žmoniškumą“, kuriame ragina atkreipti dėmesį į vis grėsmingesnį pavidalą įgyjančias technologijas. Jos vadinamos „robotais-žudikais“, o pareiškime primygtinai siūloma priimti tarptautinę sutartį, kuri griežtai uždraustų autonominių ginklų vystymą, gamybą ir naudojimą.
JAV karinėse pajėgose karinių robotų – apstu. Bene garsiausi autonominės robo-technikos egzemplioriai – bepiločiai sekimo ar atakos lėktuvai, skraidantys virš Pakistano, Afganistano, Jemeno ar kitur. Tiesa, tokius orlaivius nuotoliniu būdu valdo žmonės – žudyti „be leidimo“ jie negali.
Visiškai autonominiais robotais laikomi tie, kurie turi privilegiją patys priimti sprendimą žudyti. „Tokie turėtų būti pradėti gaminti per artimiausius 20–30 metų ar net greičiau, – rašoma Žmogaus teisių stebėjimo organizacijos 50 psl. pranešime. – Be to, ginkluotės sistemos, kurioms reikia labai nedidelės žmogaus intervencijos, egzistuoja jau ir dabar.“
Viena iš tokių – JAV karinio laivyno naudojama „Raytheon's Phalanx“ ginkluotės sistema, kuri geba absoliučiai savarankiškai ieškoti priešo ugnies taškų ir naikinti atskriejančius užtaisus ar kulkas. Kita sistema – bepilotis lėktuvas X47B, galintis pats kilti ir tūpti ant lėktuvnešių denių, ir netgi ore pasipildyti degalų.
Tiesa, ko gero, artimiausias Arnoldo Švarcnegerio (Arnold Schwarzenegger) įkūnyto roboto-žudiko filme „Terminator“ analogas gali būti „Samsung“ sargybinis robotas, kuris jau tarnauja Pietų Korėjoje. Jis geba užfiksuoti netikėtus manevrus, kalbėtis su įsibrovėliais ir, robotą valdančiam žmogui davus leidimą, juos iššaudyti.
Tai, kad visiškai autonominės kovinės mašinos pakeistų karius-žmones ypatingai pavojingose situacijose, žinoma, yra privalumas. Tačiau kita to paties medalio pusė – robotui bus palikta teisė priimti labai atsakingus ir delikačius sprendimus. Labiausiai baiminamasi, kad robotai-žudikai neskirs civilių nuo kariškių.
„Daugelio valstybių vyriausybes, įskaitant ir JAV, tokios perspektyvos labai vilioja: jos su didžiuliu entuziazmu kalba apie karių patraukimą iš mūšio lauko, juos ten pakeičiant kovinėmis mašinomis ir taip sumažinant žmogiškuosius nuostolius, – pažymi Žmogaus teisių stebėjimo organizacijos Ginklų padalinio direktorius Stivas Gusas (Steve Goose). – Laimei, kol kas robotai-žudikai neegzistuoja. Tačiau yra labai aiškių ženklų. Vienintelis efektyvus būdas užkirsti kelią šiam etiniam košmarui – išankstinis, visapusis tokių sistemų kūrimo ir naudojimo uždraudimas.“
1997 m. Nobelio taikos premijos laureatė Džodi Viljams (Jody Williams) pareiškė, kad „robotų-žudikų“ perspektyvos jam tiesiog temdo protą. „Man regis, mes sulauksime tikrų tikriausių terminatorių, – neslepia emocijų ji. – Faktas, jog visų šių sistemų kūrimas ir plėtojimas atliekamas visiškai neatsiklausus visuomenės yra gyvybiškai svarbesnis už bet kokius karinių pajėgų tyrimų projektus ir plėtrą. Nes tokios sistemos netrukus totaliai pakeis karybos veidą.“
„Jei robotas suklys – kas bus atsakingas? – kelia klausimą Šefildo universiteto profesorius Noelis Šarkis (Noel Sharkey). – Savaime suprantama – jokiu būdu ne robotas. Tada kas?“
