Šių metų Nobelio fizikos premija skirta mokslininkams Serge'ui Haroche'ui (Prancūzija) ir Davidui Winelandui (JAV), atliekantiems tyrimus kvantinės fizikos srityje. Jie apdovanoti už tyrimus, susijusius su fotonų valdymu.
Švedijos karališkoji mokslų akademija skelbia, kad šie mokslininkai „savarankiškai atrado metodus, leidžiančius išmatuoti ir valdyti individualias daleles, išlaikant jų kvantinę-mechaninę būseną.“
Jų darbai įrodė, kad pavienėms šviesos dalelėms galioja ne klasikiniai fizikos dėsniai, o kvantinės fizikos dėsniai. Tačiau pavienes daleles nėra paprasta izoliuoti nuo jas supančios aplinkos, o sąveikaudamos su aplinka jos praranda kvantines savybes.
„Originaliais laboratoriniais metodais S.Haroche'as ir D.Winelandas, kartu su savo tyrimų grupėmis, sugebėjo išmatuoti ir valdyti labai trapias kvantines būsenas, kurios buvo laikomos nepasiekiamos tiesioginiams stebėjimams. Nauji metodai leido jiems ištirti, valdyti ir suskaičiuoti daleles, – rašoma Nobelio komiteto pranešime. – Jų metodai turi daug panašumų. Davidas Winelandas sukaupė įkrautus atomus, arba jonus, valdydamas ir matuodamas juos šviesa, arba fotonais. Serge'as Haroche'as laikėsi priešingo požiūrio: jis valdo ir matuoja užspęstus fotonus, arba šviesos daleles, pro „spąstus“ siųsdamas atomus.“
Mokslininkams atiteks 8 mln. Švedijos kronų (3,2 mln. Lt) premija.
Anksčiau spėliota, kad šių metų fizikos premija gali būti skirta CERN mokslininkams už tai, kad jie atrado „dieviškąją dalelę“ – Higgso bozoną. Didžiosios Britanijos fiziko Peterio Higgso vardu pavadinta dalelė yra raktas mūsų supratime apie medžiagą, nes ji gali paaiškinti, kodėl dalelės įgyja masę.
