Daugiau nei 10 metų karinės paskirties plutonis iš Rusijos branduolinių arsenalų buvo naudojamas Vokietijos atominių elektrinių reaktoriuose, atskleidė vokiečių spauda. Vokietijos vyriausybė, patenkinusi V. Putino prašymą paremti Rusiją utilizuojant smarkiai prisodrinto urano ir plutonio atsargas iš Rusijos kariuomenės branduolinių arsenalų, ėmėsi vykdyti itin prieštaringai vertinamą branduolinių ginklų perdirbimo programą, skelbia Vokietijos dienraštis „Süddeutsche Zeitung“.
Leidinio žiniomis, pavojingos radioaktyvios atliekos iš Rusijos daugiau nei 10 metų buvo „deginamos“ Vokietijos atominių elektrinių reaktoriuose. „Süddeutsche Zeitung“ gauti slapti dokumentai liudija, kad iš Rusijos utilizavimui įvežto kovinio urano kiekis siekė mažiausiai 100 tonų. Gauti dokumentai atskleidė, kad pastarąjį dešimtmetį Vokietijos atominės energijos pramonėje buvo panaudota daugiau nei 1000 atominio kuro strypų, kuriuose buvo karinės paskirties uranas. Manoma, kad dar bent 500 strypų taip pat buvo pagaminta naudojant branduoliniams ginklams skirtą prisodrintą uraną.
Pasak leidinio, 200 atominio kuro strypų pakanka, kad atominė elektrinė veiktų 5 metus. „Šie kuro elementai buvo gaminami netoli Maskvos esančioje gamykloje naudojant iš Vakarų Europos perdirbti įvežtą uraną ir kur kas labiau prisodrintą uraną iš Rusijos arsenalų. Po to kuro strypai specialiuose konteineriuose traukiniais, vilkikais ir laivais buvo gabenami į Vokietiją“, rašoma straipsnyje. Nors iš pažiūros Vokietijos atominės pramonės atstovai galėtų didžiuotis, kad šalies atominės jėgainės prisidėjo prie branduolinių ginklų utilizavimo, tačiau šis projektas buvo laikomas griežtoje paslaptyje, ir nesunku suprasti, kodėl, teigia „Süddeutsche Zeitung“.
Dokumentai liudija, kad tokia strategija ateityje būtų galėjusi suvaidinti svarbų vaidmenį politinėje erdvėje iš naujo pradėjus diskutuoti apie atominių elektrinių naudojimo pratęsimą. Žurnalistai gavo informacijos, kad Vokietijos atominės energijos pramonės vadovai 2001 metais, nepaisydami ekologų ir kai kurių branduolinės energijos ekspertų patarimų, stengėsi įtikinti politikus leisti naudoti atominėse elektrinėse plutonį iš Rusijos karinių atsargų. Tačiau Vokietijos vyriausybė nebuvo informuota apie tai, kad viso numatyto kovinio plutonio kiekio perdirbimas truks ilgiau, nei pereinamasis laikotarpis iki visiško branduolinės energijos atsisakymo. Ir federalinės, ir Vokietijos žemių vyriausybių institucijos šiuo metu žino tik tiek, kad nuo 2000 m. Rusija Vokietijai tiekė specifinius atominio kuro elementus.
Šalies užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad, skirtingai nuo JAV, Vokietija nebuvo pasirašiusi jokios sutarties su Rusija dėl iki kovinio lygio įsodrinto urano ir plutonio utilizavimo. Šaltinių Vokietijos atominės energijos pramonėje teigimu, Rusijoje pagaminti atominio kuro elementai paprasčiausiai buvo pigesni, nei gaminami Vakaruose. Be to, paaiškėjo, kad kuro strypai, pagaminti iš karinės paskirties urano, nėra įtraukti į prekių, kurių įvežimas į Europą yra ribojamas, sąrašą.
Dienraštis konstatuoja, kad ištisa Vokietijos pramonės šaka buvo tapusi Putino partnere, o vokiečių atominės energijos ekspertai, pasinaudodami tuo, kad politikai nieko nenutuokia apie technologijas, nevengė vynioti jų aplink pirštą.
