Japonijos pramonės ministras antradienį įsitraukė į nacionalinius debatus dėl energetikos politikos, sakydamas, kad šalis gali palaipsniui atsisakyti branduolinės energetikos iki 2030 metų, nepakenkiant trečiajai didžiausiai pasaulyje ekonomikai.
„Mes galime tai padaryti“, – ministras Yukio Edano (Jukijas Edanas) sakė žurnalistams Tokijuje, kai buvo paklaustas apie Japonijos sprendimo uždaryti visus savo atominius reaktorius padarinius.
„Nemanau, kad nulinis scenarijus būtų neigiamas Japonijos ekonomikai. Priešingai – jis gali paskatinti augimą, nes pastangos kurti atsinaujinančių šaltinių energetiką ir pagerinti energijos vartojimo efektyvumą gali padidinti vidaus vartojimą“, – pridūrė jis.
Tokijas praeitą mėnesį įvedė naujas taisykles, įpareigojančias elektros tinklų bendroves ateinančius du dešimtmečius pirkti visą atsinaujinančių šaltinių, įskaitant saulės ir vėjo jėgainių, pagaminamą energiją didesnėmis nei rinkos kainomis, siekiant paskatinti investicijas į „žaliąją“ energetiką.
Y. Edano komentarai nuskambėjo tuo metu, kai vyriausybė stengiasi sukurti naują energetikos politiką po pernai įvykusios Fukušimos branduolinės krizės, kuri buvo didžiausia pasaulyje per porą pastarųjų dešimtmečių. Po avarijos šioje atominėje jėgainėje Japonija išjungė visus 50 savo reaktorių.
Vėliau premjeras Yoshihiko Noda (Jošihikas Noda) leido įjungti du reaktorius, iškilus pavojui, kad šalis gali pristigti energijos. Tačiau šis sprendimas buvo labai nepopuliarus ir paprastai ramioje Japonijoje išprovokavo milžiniškus branduolinės energetikos priešininkų protestus.
Branduolinės energetikos atsisakymas lėmė didžiulį Tokijo sąskaitų už energiją padidėjimą, kai šalis atsigręžė į brangesnes alternatyvias jėgaines, naudojančias iškastinį kurą.
Y. Noda pažadėjo, kad naujoji energetikos strategija bus sukurta iki šių metų pabaigos. Vyriausybė svarsto įvairius pasirinkimus: pradedant visišku branduolinės energetikos atsisakymu iki 2030 metų, baigiant padėtimi, kai atominės jėgainės gamina trečdalį Japonijoje suvartojamos energijos, kaip buvo iki Fukušimos katastrofos.
Vyriausybės parinkti ekspertai prognozuoja, kad išjungus visus atominius reaktorius, Japonijos ekonomikos augimas iki 2030 metų gali būti 1,2-7,6 proc. mažesnis, lyginant su scenarijumi, kai būtų išlaikytas atominės energetikos lygis, koks buvo iki Fukušimos avarijos.