Vokiečių psichologas Christofas Mioleris atkreipė dėmesį į tai, jog teroristas Andresas Breivikas ir neseniai kino žiūrovus sušaudęs Džeimsas Holmsas neturėjo paskyros socialiniame tinkle „Facebook“.
Miolerio manymu, jei žmogus nėra užsiregistravęs „Facebook“, tai gali būti asmens asocialumo požymis. Tikėtina, kad ateityje tokie stebėjimai padės aptikti potencialius nusikaltėlius prieš tai, kai jie padarys nusikaltimą.
Teigiama, kad darbdaviai, atrinkinėdami darbuotojus, atkreipia į dėmesį į pastarųjų „Facebook“ paskyras. Jei žmogus nėra užsiregistravęs socialiniame tinkle, jo kandidatūra net nėra svarstoma. Manoma, kad toks žmogus kažką slepia arba yra asocialus.
Iki šiol maniakai dažniausiai buvo ieškomi socialiniuose tinkluose.
Mokslininkai įspėja, jog įnikimas į socialines interneto paslaugas didina nekontroliuojamų veiksmų riziką.
Prieš porą metų buvo nustatyta, kad „Facebook“ gerbėjai dažnai yra nepasitikintys savimi ir linkę į narcisizmą. Teigiama, jog „Facebook“ leidžia savimi nepasitikintiems žmonėms lengvai megzti naujas pažintis bei sulaukti pripažinimo.
Didžiosios Britanijos mokslininkė Siuzan Grinfild įsitikinusi, jog „Facebook“ ar „Twitter“ dažnai besinaudojantys žmonės nesugeba gerai koncentruoti dėmesio, bet turi didžiulį poreikį būtį nedelsiant gauti įvertinimą. Tokie žmonės neturi daugumos neverbalinių įgūdžių. Tai yra tapatumo krizės požymis. Kol šią problemą bandoma išspręsti, virtuali „draugystė“ ir kompiuteriniai žaidimai palaipsniui keičia žmonių smegenis.
Socialiniai tinklai apgauna žmonių smegenis, versdami jas tikėti, jog virtualus bendravimas patenkina socialinius poreikius. Tačiau kūnas žino, jog sėdi ant kėdės ir nejaučia gestų kalbos, kitų žmonių artumo bei kvapų. Tai tas pats kas gerti „Coca-Cola“ ir manyti, jog organizmas gauna pakankamai reikalingų medžiagų.
