Su zondu „Voyager“ dirbantys mokslininkai gauna daugiau duomenų, leidžiančių manyti, kad zondas netrukus pateiks į tarpžvaigždinę erdvę. NASA zondas, paleistas 1977 metais, Saulės sistemą gali palikti bet kuriuo metu, praneša BBC.
Šiuo metu jis fiksuoja smarkų didelės energijos dalelių, atkeliaujančių iš tolimų sprogusių žvaigždžių ir atakuojančių aparatą, lygio padidėjimą. Mokslininkai numatė, kad taip nutiks. Tai dar vienas ženklas, kad „Voyager“ netrukus pasieks savo istorinį tikslą.
„Fizikos dėsniai teigia, kad kurią nors dieną „Voyager“ taps pirmuoju žmogaus sukurtu objektu, kuris pateks į tarpžvaigždinę erdvę, tačiau mes vis dar nežinome, kada taip nutiks“, – teigė Edas Stone`as, „Voyager“ projekto mokslininkas iš Kalifornijos technologijos instituto Pasadenoje.
„Naujausi duomenys rodo, kad aiškiai esame naujame regione, kur viskas daug greičiau kinta. Tai labai jaudina. Mes artinamės prie Saulės sistemos ribos“, – pridūrė jis.
„Voyager 1“ keliauja maždaug 17 kilometrų per sekundę greičiu. Nuo Žemės jis nutolęs per beveik 18 mlrd. kilometrų. Toks atstumas reiškia, kad signalui iš zondo pasiekti NASA priėmimo tinklą prireikia daugiau kaip 16,5 valandos.
Pastaruosius trejus metus „Voyager“ fiksuoja pastovų kosminių spindulių, patenkančių į jo du aukštos energijos teleskopus, padidėjimą, tačiau pastaraisiais mėnesiais šie skaičiai smarkiai šoktelėjo.
Kosminių spindulių kiekis yra vienas trijų rodiklių, kuriuos NASA naudoja nustatyti, kada zondas pateks į tarpžvaigždinę erdvę.
Antrasis – pokyčiai energingųjų dalelių, atkeliaujančių iš Saulės, intensyvumas, kuri aplink fiksuoja zondas.
Šių dalelių kiekis mažėja, tačiau ne taip ryškiai, kaip turėtų nutikti, kai „Voyager“ paliks kosmoso regioną, kuriame dominuoja mūsų žvaigždė.
Trečiasis rodiklis – magnetinio lauko linijų krypties pokytis. Tikimasi, kad jos smarkiai persiorientuos, kai „Voyager“ prasibraus į tarpžvaigždinę erdvę.
„Voyager“ buvo paleistas 1977 metų rugsėjo 5 dieną, o jo giminaitis „Voyager 2“ – tų pačių metų rugpjūčio 20 dieną.
Pirminis šių zondų tikslas buvo tyrinėti išorines planetas – Jupiterį, Saturną, Uraną ir Neptūną. Šią užduotį jie užbaigė 1989 metais.
Tuomet jie buvo nukreipti į kosmoso gilumą, mūsų Paukščių Tako galaktikos centro link. Jų plutoniu varomi energijos šaltiniai elektrą nustos gaminti elektrą po maždaug 10–15 metų, o tuomet jų prietaisai ir siųstuvai nustos veikti.
„Voyager“ tuomet taps „tyliaisiais ambasadoriais“ iš Žemės, keliaujančiais per Paukščių Taką.
„Voyager“ juda žvaigždės, vadinamos AC +793888, link, tačiau jis prie jos priartės tik per du šviesmečius.
„Voyager 2“ paleistas prieš „Voyager 1“, tačiau jam parinktas lėtesnis kelias į tarpžvaigždinę erdvę. Šiuo metu jis nuo Žemės nutolęs per 14,7 mlrd. kilometrų. Jis keliauja žvaigždės, pavadintos „Ross 248“ link, tačiau prie jos priartės tik per šviesmetį.