Į 15min.lt redakciją kreipėsi skaitytojas, sukčiavimu kaltinantis „Facebook“ narį, kuris esą žadėjo naujutėlaitį išmanųjį telefoną „iPhone 4“ parduoti vos už 500 litų – kone triskart pigiau nei rinkos kaina.
Rašytojo Johno Irvingo vardu pasivadinęs „Facebook“ narys savo profilyje viešai siūlo pirkti įvairius daiktus už gerokai mažesnę kainą, nei jie kainuotų parduotuvėje. Parduodamų prekių sąraše galima rasti ne tik išmaniųjų telefonų, bet ir kompiuterių, televizorių, fotografijos technikos, klaviatūrų ir kitų daiktų.
Dalį šių pranešimų jau puošia kitų socialinio tinklo narių įspėjimai, kad pasitikėti šiuo žmogumi neverta.
Nesėkminga istorija apie tai, kaip bandė pusvelčiui apsipirkti, pasidalino ir 15min.lt skaitytojas Žilvinas. Jis visas detales su tariamu pardavėju suderino bendraudamas „Facebook“ socialiniame tinkle. Tačiau pervedus pinigus prekeivis prapuolė, o žadėtasis „iPhone 4“ per mėnesį taip ir neatkeliavo.
Įdomi detalė – pirkėjui buvo nurodyta pervesti pinigus į SEB banko sąskaitą asmeniui vardu Johnas Irvingas.
SEB banko grupės ryšių su žiniasklaida vadovas Arvydas Žilinskas paaiškino, kad tai dar nereiškia, jog sąskaita registruota būtent šiuo vardu. „Žmogus gali nurodyti ką tik nori – svarbu, kad būtų teisingas sąskaitos numeris“, – sakė A.Žilinskas.
Jis pridūrė, kad bandymų sukčiauti pasitaiko pakankamai dažnai, o gavę informaciją apie tai banko atstovai pradeda tyrimą ir informuoja teisėsaugą.
„Policija nuolat gauna panašaus pobūdžio skundų, jie yra tiriami“, – teigė Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis.
Pareigūnai pataria žmonėms prieš perkant daiktus internetu pasidomėti internetinės parduotuvės ar asmenų patikimumu, nepervesti pinigų iš anksto. Dažni atvejai, kai sukčiai, parduodami pigius daiktus, įgyja galimų pirkėjų patikimumą ir po kiek laiko išvilioja daug didesnes pinigų sumas.
Perkant užsienyje, policija siūlo naudotis daug metų šioje srityje dirbančių bendrovių paslaugomis, arba prašyti, kad daiktus nupirktų užsienyje gyvenantys giminaičiai ar pažįstami.
Sukčiai pelnosi ir iš kitokių daiktų prekybos. Fiksuojama atvejų, kuomet žmonėms siūloma įsigyti pigių kelionių, automobilių, buitinės technikos ir pan.
Informatikos ir ryšių departamento prie VRM duomenimis, per 2011 metus šalyje užregistruota beveik 5 tūkst. sukčiavimo nusikaltimų. Per tą patį laikotarpį 2010 metais jų užregistruota 1 tūkst. mažiau.