Vakarų žiniasklaidos priemonėse pradėta aktyviai diskutuoti apie gana įdomią praktiką, kurią pradėjo propaguoti Izraelio specialiosios tarnybos įvažiuojančių į šią šalį užsieniečių atžvilgiu. Įtartini asmenys (nenuostabu, kad tokių kategorijai priklauso pirmiausia arabai ir musulmonai) gali būti paprašyti suteikti prieigą prie jų elektroninio pašto.
Užsieniečiui patekus į Izraelio muitinę (nesvarbu, ar atvyko lėktuvu, laivu ar antžemine transporto priemone), šios šalies saugomo tarnybos pareigūnas gali surinkti elektroninio pašto tarnybos adresą ir paprašyti suvesti savo prisijungimo duomenis, kad vėliau pareigūnai galėtų įsigilinti į jūsų susirašinėjimo su draugais ir pažįstamais turinį.
Liudininkai pasakoja, jog Izraelio pareigūnai be jokios sąžinės graužaties juokauja ir šaiposi, perskaitę kai kuriuos laiškus, be to, lengvai nukopijuoja jūsų adresatų kontaktinius duomenis. Jei žmogus atsisako suteikti prieigą į prie savo elektroninio pašto, jam gali labai pasakyti: „Jeigu turite ką slėpti, tai jūs, turbūt, teroristas“. Ir, žinoma, gali neįleisti į šalį.
Netgi Izraelio žmogaus teisių gynėjai ir teisininkai pripažįsta, jog atliekami veiksmai jų gimtojoje šalyje absoliučiai neteisėti, kadangi kratos, apieškojimai gali būti vykdomi tik gavus teismo orderį. Tuo pačiu metu JAV ambasada Izraelyje į prašymą pakomentuoti situaciją su žeminančiomis apžiūros procedūromis ir atsisakymu įleisti į šalį JAV piliečius, kurie kilo iš Palestinos, gavo štai tokį atsakymą: „Kiekviena nepriklausoma valstybė pati sprendžia, ką įsileisti į savo teritoriją“. Ir tai visai nenuostabu, kadangi buvo atveju, kai labai panašios praktikos imdavosi (galbūt ir dabar imasi) ta pati JAV, kuri apie užsienio pilietį nori žinoti praktiškai viską.
