Asociacijos „Langas į ateitį“ surengtoje konferencijoje „Žinių Lietuva: ką dar turime išmokti?“ Lietuvos Respublikos vyriausybės, verslo įmonių, šalies viešųjų bibliotekų ir asociacijų atstovai diskutavo apie tai, kokia kryptimi turėtų vykti mūsų šalies žinių visuomenės plėtra ir kokių įgūdžių bei gebėjimų šie procesai pareikalaus iš Lietuvos žmonių.
Konferencijoje pasisakęs LR Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius pabrėžė, kad Lietuvoje jau sukurta gera infrastruktūra – puikios kokybės interneto ryšys, didelė mobiliojo ryšio skverbtis, gana didelė interneto skverbtis. Tai iškelia valstybei naują uždavinį – greitesnę komunikaciją, kuri paskatins spartesnį sprendimų priėmimo procesą, intensyvesnį socialinių bendruomenių įtraukimą į valstybės procesus, besikeičiantį vietos valdžios darbo pobūdį.
Verslo įmonių atsovai atkreipė dėmesį, kad valstybės institucijos šiek tiek atsilieka nuo verslo sektoriaus pagal elektroninių paslaugų skaičių ir jų naudojimą. „Microsoft“ bendrovei atstovaujantis Mindaugas Glodas pasiūlė susitelkti bent ties 30 svarbiausių valstybės teikiamų paslaugų elektroninėje erdvėje ir paskatinti gyventojus jomis naudotis, kad Lietuva pagal realius valdžios e.paslaugų naudojimo rodiklius nepatektų į Europos šalių sąrašo pabaigą.
LR Ministro Pirmininko patarėjas Mykolas Majauskas žengė dar toliau ir kaip vieną iš galimybių, kuri liudytų aukštą žinių visuomenės lygį, pabrėžė mūsų šalies gyventojų sugebėjimą ne tik pirkti internetu, bet ir internetu užsidirbti – t. y. gauti pajamų iš sprendimų ir produktų, kuriuos galima pasiūlyti interneto naudotojams.
Asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė Loreta Križinauskienė, pristatydama ESF finansuotą Lietuvos gyventojų mokymų projektą „Lietuvos e. piliečiui – paslaugos internete“, atkreipė dėmesį, kad iš 16 000 gyventojų, atėjusių įgyti kompiuterio ir interneto naudojimo įgūdžių, dauguma buvo darbingo amžiaus žmonės. Ši statistika liudija, kad Lietuvoje esama gana nemažos dalies ekonomiškai aktyvių žmonių, kuriems vis dar stinga informacinių ir komunikacijų technologijų žinių, o tai trukdo pasinaudoti puikia šalyje veikiančia infrastruktūra.
„Omnitel“ prezidentas Antanas Zabulis pabrėžė, kad spartėjantis technologinių naujovių kūrimo tempas iš mūsų visuomenės pareikalaus vis daugiau žinių gebėjimų, kaip pasinaudoti naujovėmis. Tai svarbu bus didžiajai Lietuvos gyventojų daliai, kuri turės konkuruoti darbo rinkoje ir kurti verslą, konkuruojantį viso pasaulio rinkoje. A. Zabulio manumu, šiandien Lietuva konkuruoja jau nebe Europos mastu, o ir su tokiomis sparčiai ekonomiškai kylančiomis šalimis, kaip Kinija, Indija ir kitomis augančiomis ekonomikomis.
Diskusijos dalyviai sutiko, kad Lietuva turi didelį intelektualinį potencialą ir puikias technines galimybes žinių visuomenei auginti. Tačiau tam, kad neatsiliktume nuo pasaulio tempų, būtina sutelkti valstybės, verslo, visuomeninių organizacijų ir visuomenės pastangas nesustoti ties pasiektais rezultatais ir „įdarbinti“ turimą infrastruktūrą, kad ji išties leistų Lietuvai tapti sparčiai kylančia valstybe.
