Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), siekdama nekartoti ankstesnių klaidų, elektroninės sveikatos sistemos plėtrą pradėjo nuo teisinių pagrindų kūrimo. Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimai, elektroninės sveikatos sistemos plėtros programos bei priemonių plano, sistemos nuostatų ir architektūros sukūrimas padėjo pagrindus veiksmingos ir teisėtos Valstybės informacinės sistemos sukūrimui.
Siekiant tinkamai organizuoti elektroninės sveikatos sistemos kūrimą, buvo parengta elektroninės sveikatos sistemos plėtros iki 2015 m. programa ir priemonių planas. Šie dokumentai tapo pagrindu sukurti vieningą sistemą, leisiančią saugoti ir tarp įvairių gydymo įstaigų keistis elektroniniais duomenimis.
Daug kritikos iš įvairių institucijų sulaukusi nacionalinė elektroninės sveikatos sistema (NESS) buvo kuriama, tačiau nebuvo nei įsteigta, nei įteisinta. SAM ėmėsi priemonių, kad šios klaidos nesikartotų ir pirmiausia sukūrė teisinius elektroninės sveikatos sistemos pagrindus.
Kadangi iki šiol teisės aktų, tiesiogiai reglamentuojančių elektroninės sveikatos sistemą ir sveikatos duomenų tvarkymą elektroniniu būdu, Lietuvoje nebuvo, SAM pastangomis šiais metais buvo parengta ir Lietuvos Respublikos Seimo priimta Sveikatos sistemos įstatymo pataisa, sudaranti galimybes paciento duomenis, susijusius su sveikata, ateityje tvarkyti elektroniniu būdu. Ši pataisa tapo pagrindu steigti Valstybės informacinę sistemą, kurios nuostatai pirmadienį pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinimui. Sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šukio įsakymu patvirtintas ir Lietuvos elektroninės sveikatos sistemos architektūros modelis, pagrindžiantis visos sistemos struktūros principus. Taip pat ministro įsakymu nuo šių metų gegužės reglamentuota tvarka, leidžianti pacientų medicininius dokumentus gydymo įstaigose tvarkyti elektroniniu būdu, pasirašant elektroniniu parašu. Po šio įsakymo įsigaliojimo gydymo įstaigos gali kaupti duomenis apie paciento sveikatą tik elektroniniu būdų nedubliuojant ir nesaugant popierinių kopijų. Šiuo metu SAM rengiasi elektroninės sveikatos informacinės sistemos plėtrai.
„Džiaugiamės, kad Valstybės kontrolė pastebėjo mūsų pastangas bei pažangą ir dėl pastarųjų metų veiklos neturėjo priekaištų, – sako SAM kancleris Rimantas Remeika. – Deja, ankstesnių, 2004–2007 m. sistemos kūrėjų klaidos, neleido mums judėti taip sparčiai, kaip norėtųsi, nes kiekvienas žinome, kad kurti naujai lengviau, nei taisyti. Tačiau neabejoju, kad mūsų pastangomis teisinį pagrindą turinti sistema taps efektyvia lėšas medikų bei pacientų laiką taupančia priemone.“
Įdiegus Lietuvos elektroninės sveikatos sistemą jau nuo 2013 metų galima būtų per metus efektyviau panaudoti apie 300 mln. litų. Galimybė taupyti atsiranda įgyvendinus tokias priemones, kaip sveikatos informacijos mainų tarp įstaigų platforma, išankstinės pacientų registracijos plėtra, e.recepto įdiegimas, centrinės tyrimų vaizdų saugyklos, sumažinančios tyrimų dubliavimą, sukūrimas, įstaigų, specialistų, vaistų registrai, respublikinio ir regioninio lygmens gydymo įstaigų informacinės sistemos. Investicijos į šias priemones iki 2015 m. siektų beveik 100 milijonų litų, kurių didžiąją dalį sudarys ES lėšos.