Lietuvos tyrimų centro kvietimu Vilniuje ir Kaune lankęsi IBM intelektinės nuosavybės strategai su Lietuvos akademine visuomene diskutavo apie intelektinės nuosavybės apsaugos svarbą, galimas apsaugos formas bei pasaulinę patentavimo praktiką. IBM atstovė Elizabeth B. Weber teigimu, patentavimas yra laikomas stipriausia intelektinės nuosavybės apsaugos forma, kurią būtina įvaldyti, tačiau nepamiršti įvertinti ir praktinės išradimo naudos.
„Patentai vardan patentų nėra reikalingi. Labai svarbu įvertinti, kokios bus patento pritaikymo galimybės, nauda visuomenei. Jei išradimas bus pritaikomas praktiškai, mokslininkas turės realias galimybes uždirbti parduodami savo intelektinės nuosavybės licencijas verslo kompanijoms“, – kalbėjo E. B. Weber, dalindamasi IBM patirtimi intelektinės nuosavybės komercializavime. IBM kompanija šiandien susilaukia milžiniškų įplaukų iš jai priklausančių teisių į tokius masiškai paplitusius ir kasdienius išradimus kaip magnetinė juostelė mokėjimo kortelėje arba barkodas.
Tuo tarpu Lietuvos mokslinių inovacijų sritis, anot konferencijos dalyvių, apimta sąstingio. „Šiuo metu tik 14 procentų Lietuvos mokslininkų dirba verslo kompanijose, o likusi dalis – universitetuose; kai JAV vos 6 proc. mokslininkų dirba universitetuose, o visi kiti – versle“, – apie mokslo ir verslo santykius pasakojo Lietuvos patentų biuro vadovas Rimvydas Naujokas, kuris taip pat pabrėžė, jog iš Lietuvoje kasmet išduodamų 1000 patentų, tik 7 procentai priklauso lietuviams. „Lietuvos mokslininkai kol kas daugiau mąsto apie mokslines publikacijas arba patentų autorystę. Tačiau tapus patentų savininkais, o ne vien autoriais, atsivertų daug platesnės galimybės.“
Būtinybę išnaudoti Lietuvos mokslininkų potencialą, galintį sukelti tikrą perversmą, akcentavo Lietuvos tyrimų centro generalinis direktorius Tomas Deržanauskas.
„Vienas iš šešių mūsų centro kuruojamų projektų yra apie šviesos perdavimą nanostruktūrose. Įsivaizduokime, jei mūsų mokslininkai padarytų ir užpatentuotų išradimą, leidžiantį efektyviau perduoti duomenis šviesolaidiniais elementais.
Visiems elektronikos gamintojams tai taptų gyvybiškai svarbiu išradimu, kuris atvertų visiškai naujas galimybes spartai didinti. Prognozuojama, kad 2018 m. įvyks lūžis šių technologijų tyrimuose. Kodėl Lietuvos mokslininkams nebūti pirmiesiems?” – retoriškai klausė T. Deržanauskas.
