Europos kosminis aparatas „Rosetta“, 2014 metais turintis pasiekti kometą, buvo užmigdytas, praneša BBC.
Komanda, nurodanti zondui panirti į gilaus miego fazę, trečiadienį pasiųsta iš valdymo centro Vokietijoje. Dabar veikia tik jo šildytuvai ir „žadintuvas“. Erdvėlaivis jokių signalų nebesiųs artimiausius 2,5 metų. „Rosetta“ turėtų prabusti 2014 metų sausio 20 dieną, 10 val. Grinvičo laiku.
Jei viskas vyks taip, kaip planuojama, tuomet zondui iki kometos 67P/Churyumov-Gerasimenko, esančios netoli Jupiterio, liks keliauti tik kelis mėnesius. Planuojama, kad jis skries aplink 4 kilometrų pločio ledo ir dulkių kamuolį ir ant jo paviršiaus nuleis mažą aparatą.
„Kosminis aparatas dabar ilsisi, tačiau komandos laukia daug darbo, ruošiantis susitikimui su kometa“, – teigė Europos kosmoso agentūros (ESA) „Rosetta“ misijos vadovas Gerhardas Schwehmas.
„Manau, kad 2014 metų sausio 20 dieną šiek tiek nervinsiuosi ir galbūt naktį prieš tai nemiegosiu, tačiau taip pat ir nekantrausiu“, – „BBC News“ sakė jis.
Pastarosiomis savaitėmis „Rosetta“ jau pamatė savo „laimikį“, nors objektas vis dar yra už daugiau kaip 150 mln. kilometrų. Zonde sumontuota „Osiris“ kamerų sistema, kurią valdo Maxo Planko Saulės sistemos tyrimo instituto Vokietijoje mokslininkai, sugebėjo išskirti kometą iš tankaus žvaigždžių lauko Skorpiono žvaigždyne.
Zondo moksliniai instrumentai pastaraisiais mėnesiais jau veikė sumažinto energijos naudojimo režimu. Paskutinėse instrukcijose nurodyta išjungti palydovo posistemes.
„Rosetta“ buvo pakreipta taip, kad jo sparnai būtų atsukti į Saulę, be to, jis pradėjo pamažu suktis, kad nereikėtų naudoti važiuoklės stabiliai konfigūracijai palaikyti.
Galutinė žinutė išjungti likusias sistemas išsiųsta 12.58 val. Grinvičo laiku. Tam, kad žinutė pasiektų „Rosetta“, prireikė 30 minučių, dar po kelių minučių zondas ėmė vykdyti nurodymus. Zondo valdytojai Vokietijoje, naudoję klausymosi stotis Australijoje, gavo patvirtinimą, kad palydovas „užmigo“, kai 14.13 val. Grinvičo laiku jis nutilo.
Neišjungtas tik zondo kompiuteris, turintis stebėti dvi funkcijas – laikrodžio sistemą, kuri galiausiai pažadins „Rosetta“ ir du šildytuvus. Šie šildytuvai retkarčiais įjungiami, siekiant užtikrinti, kad palydovas nesušaltų, keliaudamas per kosmosą.
„Terminės sistemos yra esminės, siekiant palaikyti erdvėlaivyje temperatūrą, kuri nekeltų grėsmės instrumentams ir raketinio kuro bakams. Negalime leisti kurui užšalti, nes kitaip 2014 metais zondas negalės pasisukti ir pabusti iš miego“, – aiškino Europos kosmoso agentūros erdvėlaivių operacijų vadovas Andrea Accomazzo.
2004 metais paleistas zondas yra toliausiai nukeliavęs erdvėlaivis, varomas saulės energijos. Iki savo taikinio jis keliauja gana aplinkiniu maršrutu. Per tą laiką jis keletą kartų praskrido pro vidines planetas, naudodamas jų trauką pakankamam greičiui įgauti, kad paskui galėtų priartėti prie kometos.
Jis jau pateikė svarbių mokslinių duomenų, praskridęs visai greta dviejų asteroidų. Kai „Rosetta“ prabus 2014 metų sausį, iki liepą planuojamo susitiko su kometa likusį laiką ji skirs jai tyrinėti ir priartėjimui planuoti.
Numatoma, kad „Rosetta“ seks kometą, kai ši judės Saulės links, stebėdamas joje vykstančius pokyčius.
Manoma, kad kometose, kurios kartais vadinamos didžiulėmis „purvinomis sniego gniūžtėmis“, yra medžiagų, kurios mažai pakito nuo pat Saulės sistemos susiformavimo prieš 4,6 mlrd. metų. „Rosetta“ duomenys turėtų padėti tyrėjams geriau suprasti, kaip per tą laiką evoliucionavo mūsų vietinė kosminė aplinka.
