Mokslininkai nuotraukose užfiksavo, kaip Saulė „išspjauna“ milžinišką pliūpsnį savo masės. Manoma, kad toks gamtos reiškinys gali paveikti palydovinių ryšio priemonių veikimą ir elektros tiekimą Žemėje.
Tokio masto radiacijos audra kilo pirmą kartą per pastaruosius penkerius metus. Mokslininkai mano, kad jos sukeltos geomagnetinės audros poveikį gali pajusti ir Žemės gyventojai.
„Tai buvo labai įtemptas momentas“, – teigė Billas Murthgas, dirbantis NWS kosmoso oro prognozių centre.
„Iš pradžių pamatėme nedidelį tvykstelėjimą, tačiau po to jį sekė galinga radioaktyvių dalelių energijos banga. Vaizdas išties įspūdingas“, – pasakojo mokslininkas.
NASA mokslininkai, kurie taip pat fiksavo šį įvykį, taip pat teigia, kad vaizdas buvo įspūdingas, tačiau, jų nuomone, žemėje šio reiškinio poveikis nebus didelis. Anot jų, energijos srautas nebuvo nukreiptas tiesiogiai į Žemę.
„Didelis dalelių „atominis grybas“ pakilo nuo saulės ir vėl išsibarstė jos paviršiuje. Jos pasklido per pusę saulės ploto“, – teigiama NASA pranešime.
Nepaisant to, NWS kosmoso oro prognozių centre atliekamas išsamus tyrimas, ar saulėje vykę reiškiniai nepaveiks Žemės magnetinių laukų.
„Manome, kad dieną ar kelias saulėje įvykęs reiškinys „atkeliaus“ iki mūsų ir gali sukelti geomagnetinę audrą“, – spėja mokslininkai. Vis dėlto jie mano, kad audra nebus stipri ir didelių nepatogumų nesitikima.
Manoma, kad audra bus klasifikuojama kaip silpna (G1) arba vidutinė (G2). Nuo audros pradžios ji turėtų nurimti per 12–24 valandas.
Saulės radiacinė audra į atmosferą išmeta didžiulį kiekį protonų. Paskutinį kartą toks reiškinys buvo užfiksuotas 2006 metais. Mokslininkai teigia, kad toks ilgas „saulės ramybės“ periodas yra gana neįprastas reiškinys, ir mano, kad žvaigždė gali grįžti į įprastą aktyvią būseną.
Geomagnetinė audra gali paveikti elektros perdavimo tinklų darbą, palydovus, valdančius GPS sistemas, ir kitus prietaisus. Taip pat privers nukreipti virš Šiaurės Ašigalio vykdomus skrydžius kitais maršrutais.