Architektai pristatė rusišką „Silicio slėnio“ miestelio versiją, kuris, pasak jų, su savo dviračių takais, saulės ir vėjo jėgainėmis, bus ekologiškiausias miestas šalyje ir vilios techninius darbuotojus iš viso pasaulio.
Prancūzijos architektų įmonė AREP Ville vasarį laimėjo konkursą sukurti 4 milijardų vertės inovacijų miestą Skolkove (esančiame prie pat Maskvos), kurį parėmė modernizacijos fanas – Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas.
Architektai atskleidė savo viziją, panašią į universitetinį miestelį su pėsčiųjų alėjomis, dviračių takais, be tilteliais virš tvenkinių, skirtą 15 tūkstančių gyventojų. Tai pirmas ir unikalus toks projektas Rusijoje.
„Pėsčiųjų infrastruktūra miestelyje taps svarbiausia, po jos seks dviračiai ir visuomeninis transportas, o su Maskva miestelį jungs greitaeigiai traukiniai, užtruksiantys 17-20 minučių“ – atskleidė projekto vadovas Viktoras Maslakovas. Prižiūrimas vieno svarbesnių kremliaus ideologų, Vladislavo Surkovo, pagrindinis tokio šio rusiško „Silicio slėnio“ tikslas bus sukurti centrą geriausiems mokslininkams, ir galėtų koncentruotis į pagrindines sritis: IT, atomines ir biomedicinos technologijas, energetiką ir telekomunikacijas.
Prancūzų dizaineriai, pasirinkti iš šešių konkurse dalyvavusių įmonių, pagal technologines sritis miestelį suskirstė į penkis mikrorajonus, pastatytus abipus pagrindinės penkių kilometrų ilgio alėjos. Pagal viziją, čia taip pat bus atidaryta Skolkovo tarptautinė vadybos mokykla. Miestelyje bus teikiamos mokestinės lengvatos bei lengva prieiga finansuoti ir parduoti inovatyvias idėjas naujiems klientams, todėl šis centras kartais vadinamas innogradu (inovacijų miestu). Architektai planuoja, kad miestelis visiškai apsirūpins elektros energija, kurios gamybai bus naudojamos saulės baterijos, vėjo jėgainės ir geoterminė energija. „Tokio mąsto atsinaujinančių resursų panaudojimo Rusijoje dar nebuvo“, teigė Maslakovas. „Egzistuoja tokių miestų pavyzdžiai Danijoje, Švedijoje, tačiau Rusijoje to niekada nebuvo. Skolkovo bus pirmasis miestas visiškai apsirūpinantis atsinaujinančia energija.“
Projekto statybos pabaiga numatyta 2015 metams ir apytiksliai kainuos 120 milijardų rublių (apie 10 milijardų litų) per ketverius metus. „Kol kas šios sumos yra apytikrės, bet suma nesikeis“, teigia Maslakovas.
Tiesa, bent jau klimatinės sąlygos, nuo „Silicio slėnio“ švelnaus oro Kalifornijoje su paplūdimiais ir palmėmis, skiriasi gerokai. Pakankamai šaltas klimatas Rusijoje žiemą, jau nekalbant apie miško gaisrus vasarą, visiškai nepanašu į tikrąjį „Silicio slėnį“, kur artimiausias sniegą galimą surasti kažkur Nevadoje, nekalbant, jau apie vakariečiams nelabai suprantamas Rusijos kultūrines, socialines ir kriminogenines realijas. Įdomu, ar atsiras daug mokslininkų, norinčių gyventi tik saugiose miestelio ribose, jiems turint galimybę pasirinkti kur kas įprastesnius centrus, egzistuojančius jau ne vienoje pasaulio šalyje.
Tiesa, pirmasis kontraktas, dėl bendro „Microsoft“ ir rusų milijardieriaus Viktoro Vekselbergo mokslinio centro atidarymo, jau pasirašytas. Prie projektų žada prisijungti ir Romanas Abramovičius, dabartinis Rusijos nanotechnologijų centro vadas Anatolijus Čiubaisas, o projekto moksliniu vadovu taps 2000 m. Nobelio fizikos premijos laurėtas Zoras Alferovas.
Skambūs projektai, kai sukuriama infrastruktūra, nepagalvojus apie jos turinį, dažni visame pasaulyje, o kartu ir mūsų šalyje. Pastačius pastatus ir aprūpinus juos modernia įranga, nereiškia, kad į juos ims plūsti viso pasaulio mokslininkai, tačiau Rusijos ambicijos, „noras pasirodyti“, leidžia spėti, kad bus išskirti dideli finansiniai ištekliai, nelabai atsižvelgiant, ar projektas atsipirks, ar tebus viešųjų ryšių akcija. Panašaus viešųjų ryšių projekto, mes sau leisti negalime...
