Po beveik ketverius metus trukusios kelionės kosminis zondas „Dawn“ artėja prie pirmosios savo užduoties – didžiulio Vestos asteroido. „Dawn“ 2007 metų rugsėjį pradėjo tolimą misiją, kurios tikslas – ištirti du didžiausius aplink Saulę skriejančius asteroidus – Vestą ir Cererą – ir atskleisti Saulės sistemos paslaptis.
Norint įvykdyti užduotį, zondui teks nukeliauti beveik 5 mlrd. kilometrų, praneša naujienų agentūra AFP. Praeis dar daugiau nei trys mėnesiai, kol kosminis aparatas priartės pakankamai, kad galėtų pradėti skrieti aplink didžiulę protoplanetą, tačiau NASA teigia nekantraujanti pradėti darbą.
„Jaučiamės kaip Kolumbas, artėdamas prie Naujojo pasaulio krantų. „Dawn“ komanda negali sulaukti, kada galės pradėti tyrinėti nežinomą žemę“, – teigė Kalifornijos universiteto Los Andžele mokslininkas Christopheris Russellas.
Nepilotuojamas zondas aplink Vestą skries beveik metus, o 2015 metais pasuks dar didesnio Cereros asteroido link, teigia NASA. Kosminiame aparate sumontuoti fotografiniai ir moksliniai prietaisai, padėsiantys tirti asteroidų paviršių ir analizuoti jų gravitacinę trauką.
„Dawn“ misija – renkant informaciją apie Cererą ir Vestą daugiau sužinoti apie pirmuosius Saulės sistemos sukūrimo prieš 4,6 mlrd. metų momentus, taip pat gauti žinių apie tai, kokie elementai sudaro tokias sausumos planetas kaip Žemė, Marsas ir Merkurijus.
Tikimasi, kad ši misija taip pat padės paaiškinti, kodėl ir kaip Vesta ir Cerera pasuko kitu evoliucionavimo ir formavimosi keliu ir kokį vaidmenį jų vystymesi galėjo suvaidinti vanduo.
1801 metais atrasta Cerera yra rutulio pavidalo, jos skersmuo – maždaug 960 kilometrų. Mokslininkai mano, kad po jos pluta gali būti storas ledo sluoksnis, dengiantis kietą branduolį.
2006 metais Cerera pagal naują astronomų naudojamą Saulės sistemos asteroidų apibrėžimą priskirta „nykštukinėms planetoms“.
Toks Tarptautinės astronomų sąjungos sprendimas priimtas po diskusijų apie Plutono statusą, kuris dabar taip pat priskiriamas nykštukinėms planetoms, kartu su Cerera ir Eride.
1807 metais atrasta Vesta mažesnė nei Cerera, tačiau tai trečias pagal dydį asteroidas Saulės sistemoje. 520 kilometrų skersmens asteroido paviršius uolėtas, ten nepastebėta jokių vandens ar karšto vidaus pėdsakų.
Mokslininkus ypač domina pietiniame Vestos ašigalyje esantis didžiulis 460 kilometrų pločio ir 13 kilometrų gylio krateris, kuris, kaip manoma, atsirado po didžiulio susidūrimo.
Prieš tai nutrauktą „Dawn“ projektą NASA atgaivino 2006 metais, į jį investavusi 4449 mln. dolerių.
„Po 3,5 metų trukusios tarpplanetinės kelionės, galiausiai artėjame prie pirmojo kelionės tikslo“, – teigė vyriausiasis „Dawn“ inžinierius Marcas Raymanas iš NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos (Jet Propulsion Laboratory) Pasadenoje, Kalifornijoje.
