Šią savaitę interneto erdvėje pasirodė įspėjimų apie artėjančius cunamius, ugnikalnių išsiveržimus ir žemės drebėjimus. Konspiracijos teorijų šalininkai tvirtina, kad kovo 19 dieną Mėnulis priartės ypač arti Žemės ir sukels kataklizmus. Tai pirmas toks Mėnulio priartėjimas prie mūsų planetos nuo 1992 m. Mėnulis kitą savaitę atsidurs už 356577 km nuo Žemės.
Astronomai tvirtina, kad žmonių baimei pagrindo nėra. Fenomenas, kai Mėnulis priartėja prie Žemės vadinamas „Mėnulio perigėjumi“. Mėnulio orbita aplink Žemę yra ne apskritimo, o elipsės formos.
Momentas, kai Mėnulis priartėja arčiausiai Žemės, vadinamas perigėjumi. Tada jis būna ryškus ir didelis. Kai Mėnulis būna labiausiai nutolęs – apogėjumi, tada jis atrodo mažas ir blausus.
Kosmoso istorikas Davidas Harlandas sako: „Gali būti, kad Mėnulis atrodys neįprastai arti. Tačiau moksliškai tai nereikšmingas įvykis“.
Tačiau internete apstu konspiracijos idėjų šalininkų, teigiančių, kad priartėjęs mėnulis sujauks Žemės klimatą ir sukels kataklizmus įvairiose planetos vietose.
Anksčiau, kai mėnulis buvo priartėjęs 1955, 1974, 1992 ir 2005 m., internautų teigimu, jis sukėlė planetoje ekstremalius klimato pokyčius. 2005 m. Indonezijoje praūžęs cunamis nusinešė daugybę gyvybių. 1974 m. per šv. Kalėdas praūžęs viesulas Australijoje taip pat pareikalavo aukų.
Pete’as Wheeleris iš Tarptautinio radijo astronomijos centro tokius gąsdinimus vertina skeptiškai. Jis sako: „Jei Žemėje ir įvyks ugnikalnių išsiveržimų ar žemės drebėjimų, jie įvyks natūraliai. Mėnulis dėl to nekaltas.“
Per šį perigėjų Mėnulis atrodys 14 procentų didesnis ir 30 procentų ryškesnis nei įprastas Mėnulis pilnaties fazėje. Vidutiniškai normalus mėnulio atstumas nuo Žemės yra 378195 km. Toliausiai nuo Žemės planetos mėnulis yra nutolęs 399117 km.
