Vasario 3 d. vykusioje konferencijoje atsakymo į klausimą „Verslo ir mokslo partnerystė: misija (ne)įmanoma?“ kartu ieškojo verslo, mokslo ir valdžios atstovai.
Konferencija buvo siekiama paskatinti verslo ir mokslo partnerystę pristatant geriausius šalies verslo ir mokslo partnerystės pavyzdžius bei suburiant verslo, mokslo ir valdžios atstovus bendrai diskusijai.
Renginyje pažangiausių ir inovatyviausių šalies įmonių – „Thermo Fisher Scientific“ Vilniaus padalinys, UAB „Arginta“, UAB „ELAS“ – atstovai pasidalino patirtimi ir pristatė savo įmonėse jau įgyvendintus verslo ir mokslo partnerystės pavyzdžius.
Bendrai diskusijai susibūrę verslo, mokslo ir valdžios atstovai diskutavo, ar reikia verslui ir mokslui bendradarbiauti, kokios problemos iškyla, kokie galimi sprendimo būdai, ką turėtų daryti verslas, mokslas ir valdžia, siekiant užtikrinti efektyvią verslo ir mokslo partnerystę.
Diskusijos dalyviai vieningai sutarė, kad verslo ir mokslo partnerystė būtina pažangos ir inovacijų sąlyga, tačiau vis dar išlieka problema, kaip sujungti verslą ir mokslą bei paskatinti efektyvią jų partnerystę, kuri kurtų aukštą pridėtinę vertę ir atneštų gerų rezultatų.
„Globalioje ekonomikoje valstybė tampa tarsi didele įmone, kuri, norėdama išlikti konkurencinga, pažangi ir inovatyvi, turi ne tik prisitaikyti prie pokyčių, bet ir pati kurti naujoves. O vienas iš efektyviausių kelių naujovių ir pažangos link – tai verslo ir mokslo partnerystė“, – teigia Algimantas Markauskas, „Thermo Fisher Scientific“ Vilniaus padalinio generalinis direktorius.
Pagrindinės problemos, kurios trukdo verslui ir mokslui bendradarbiauti – suinteresuotumo, finansavimo, bendradarbiavimo instrumentų ir poreikių bei interesų identifikavimo stoka.
Buvo pabrėžta, kad siekiant užtikrinti efektyvią verslo ir mokslo partnerystę, turi būti abiejų pusių – tiek verslo, tiek mokslo – suinteresuotumas. Taip pat turi būti aiškiai identifikuoti ir išreikšti abiejų pusių poreikiai – verslas turi žinoti, ko jam reikia iš mokslo, ir gebėti tuos poreikius suprantamai perteikti mokslui. O mokslas turi turėti verslui reikiamų kompetencijų ir verslas tikrai norės tomis kompetencijomis pasinaudoti. Taigi svarbiausia, kad verslas ir mokslas surastų ir suprastų vienas kitą, o partnerystė teiktų abipusę naudą.
Konferencijoje akcentuota, kad pastebimas vis didesnis atotrūkis tarp verslo ir mokslo pasaulių, kuris trukdo verslui ir mokslui susivienyti bei aktyviai prisidėti prie pažangios, konkurencingos ir naujausiomis technologijomis paremtos šalies ateities ir visuomenės gerovės kūrimo. Pabrėžta, kad tradiciškai susiformavo tokia kultūra, kad mokslo atstovai tolsta nuo realių verslo poreikių, o verslas nėra įsitraukęs į mokslo gyvenimą.
Akcentuota, kad užtikrinti efektyvią partnerystę padėtų laksti ir greita finansavimo sistema, kuri leistų realiu laiku įvertinti naujas idėjas, sukurti ir išbandyti naujus produktus ar technologijas ir pateikti juos vartotojams. Dabartinė praktika yra tokia, kad lėšos naujų idėjų įgyvendinimui gaunamos praėjus vieneriems ir daugiau metų nuo idėjos gimimo, kai idėjos jau tampa nebeaktualios.
Dalyviai taip pat akcentavo, kad jau laikas padėti visoms diskusijoms tašką ir pradėti veikti. „Kol nepabandei – tol nežinai, o kai pabandai – negali sustoti. Taigi svarbiausia – pradėti“, – sako Kęstutis Jasiūnas, tarptautinį apdovanojimą „Prism Awards for Photonics Innovation“ už geriausią metų lazerį pelniusios UAB „Ekspla“ generalinis direktorius.
Konferencijoje „Verslo ir mokslo bendradarbiavimas: misija (ne)įmanoma?“ dalyvavo beveik 100 pažangą ir naujoves skatinančių verslo, mokslo, valdžios, visuomeninių organizacijų atstovų ir ekspertų. Konferenciją organizavo asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ ir VšĮ „Saulėtekio slėnis“.
Paieška archyve
