Garsus astronomas paskelbė, kad rasti nežemiškų gyvybės formų kosmose nėra jokios vilties, kadangi visose kitose planetose sąlygos yra pernelyg nepalankios.
Harvardo universiteto mokslininkas Howardas Smithas pareiškė, kad mes esame vieni visatoje po to, kai išanalizavus 500 iki šiol atrastų planetų nustatyta, jog jos visos yra netinkamos gyvybei atsirasti.
Dr. H. Smithas teigia, jog kol kas visose šiose už Saulės sistemos ribų esančiose planetose ekstremalios sąlygos yra įprastos, o mūsų Žemės palanki aplinka gali būti absoliučiai unikalus reiškinys. „Mes nustatėme, kad dauguma kitų planetų ir saulės sistemų smarkia skiriasi nuo mūsų. Jos yra labai priešiškos mums žinomoms gyvybės formoms“, – komentavo jis. Astronomas nurodė, kad ir tokios žvaigždės kaip HD 10180, po atradimo sukėlusios vilčių, kad jų sistemose esančiose į Žemę panašiose planetose gali būti ateivių, yra netinkamos gyvybei.
Panašumai į mūsų gimtąją planetą pasirodė esantys tik išoriniai. Vėliausiai aptikta į Žemę labai panaši planeta yra nutolusi mažiau nei per du milijonus mylių nuo savo saulės, o tai reiškia, jog joje yra ypač karšta, neegzistuoja jokia atmosfera ir ją nuolat pasiekia didžiuliai radiacijos kiekiai.
Dauguma kitų planetų turi didelės elipsės formos orbitas, ir dėl to susidaro dideli temperatūrų svyravimai, neleidžiantys vandeniui išlikti skystam. O be vandens gyvybė yra neįmanoma.
Kita mokslininkų komanda neseniai paskelbė, kad nežemiškų gyvybės formų atradimas naujai aptiktoje į Žemę panašioje planetoje yra „100 procentų“ garantuotas.
Profesorius Stevenas Vogtas iš Carnegie instituto Vašingtone teigia „nedvejojęs“, kad ateivių gyvybės formų galima aptikti praėjusį rugsėjį teleskopų užfiksuotoje mažoje, uolėtoje planetoje, kuri skrieja aplink raudonąją nykštukę „Gliese 581“. Tokios viltys gali dar padidėti per artimiausias savaites, kai NASA kosminis teleskopas „Kepler“ turėtų patvirtinti šimtų naujų planetų egzistavimą.
Tačiau H. Smithas atmeta tokius lūkesčius ir tvirtina, kad kitos už mūsų sistemos ribų esančios planetos smarkiai skiriasi nuo mūsų gimtosios. Ir net jeigu jose būtų gyvybės formų, žmonėms būtų neįmanoma su jomis komunikuoti.
„Už Saulės sistemos esančios planetos yra kur kas skirtingesnės, nei mes galvojome. O tai reiškia, kad labai maža dalis galėtų turėti gyvybei tinkamas sąlygas“.
„Bet kokia kontakto viltis turi būti apribota iki mažo kosmoso burbulo aplink mūsų Žemę, galbūt 1250 šviesmečių nuo mūsų planetos. Šioje erdvėje ateiviai galėtų pagauti mūsų signalus ir atsiųsti mums savo. Tačiau komunikacijai prireiktų dešimtmečių ar net amžių“.
