Valstybės tarnautojų pažymėjimų galimybės elektroninėje erdvėje neišnaudojamos, nes dar 2002 m. nusprendus kurti tokią e. valdžios koncepciją, buvo pasirinkta neteisinga strategija, kurią vykdant nebuvo vieningos identifikavimo e. erdvėje ir elektroninio parašo politikos. Tokios nuomonės laikosi Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis po Valstybės kontrolės atlikto audito dėl valstybės tarnautojų pažymėjimų panaudojimo elektroninėje erdvėje.
„Pamėginę išspęsti daugybę valstybės tarnautojų pažymėjimų problemų, per dvejus metus ne kartą įsitikinome, kad šis bandomasis valstybės tarnautojų pažymėjimų projektas – netikusi ankstesnių valdžios vyrų iniciatyva. Dabar mums belieka pjauti anuomet priimtų blogų sprendimų vaisius ir tik konstatuoti, jog bandymas nepasiteisino“, – sako Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis.
Nors už elektroninio parašo priežiūrą ir politiką atsako Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos, per pastaruosius dvejus metus ir Vidaus reikalų ministerijai teko spręsti su valstybės tarnautojo pažymėjimuose įrašomų elektroninio parašo sertifikatų kokybe susijusias problemas. Informacinės visuomenės plėtros komitetas be teisinio pagrindo sudarė galimybes į valstybės tarnautojų pažymėjimus įrašyti VĮ Registrų centro sertifikatus, o tai apribojo duomenų panaudojimą elektroninėje erdvėje, o tai buvo viena pagrindinių priežasčių, užkirtusių kelią geresniam valstybės tarnautojų pažymėjimų panaudojimui. Tik 2009 m. lapkričio mėn., įsikišus Vidaus reikalų ministerijai, valstybės tarnautojų pažymėjimuose pradėti įrašinėti tik kvalifikuoti sertifikatai, sudaryti Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, kurie užtikrina optimalų šių dokumentų panaudojimą elektroniniu būdu.
Plėtojant valstybės tarnautojų pažymėjimų projektą, iš viso pagaminta apie 50 tūkst. valstybės tarnautojų pažymėjimų blankų, kurie dokumentais virsta juose išgraviravus asmens duomenis ir įrašius kvalifikuotus sertifikatus. Iki šiol buvo naudojamas esamas valstybės tarnautojų blankų likutis (apie 21 tūkst.), todėl papildomų lėšų šių pažymėjimų gamybai nebuvo išleista.
„Tačiau pasibaigus esamam valstybės tarnautojų pažymėjimų likučiui, reikėtų apsispręsti, ar verta gaminti naujus valstybės tarnautojų pažymėjimų blankus. Siūlyčiau grįžti prie popierinių valstybės tarnautojų pažymėjimų, o e. valdžios funkcijas realizuoti būtų galima naudojant asmens tapatybės korteles. Tai būtų ne tik funkcionalesnė, bet ir beveik tris kartus pigesnė alternatyva“, – teigia R. Palaitis.
