Metų pradžioje aprimo vagystės iš gyvenamųjų patalpų – 2010 m. I ketv. jų įvykdyta 12 proc. mažiau nei tuo pačiu metu 2009 m. Analizuodami Statistikos departamento pateiktus duomenis specialistai teigia, kad gyventojai vis labiau rūpinasi savo ir savo turto saugumu. Be to, kriminogeninę situaciją sušvelnino ir po truputį šylantis ekonomikos klimatas.
Statistikos departamentas skelbia, kad 2009 m. įvykdytos 5799 vagystės iš būstų, t.y. beveik 5 proc. mažiau nei 2008 m. (6076). 2010 m. I ketv. užregistruotos 1706 vagystės iš gyvenamųjų patalpų, 2009 m. I ketv. – 1918 vagysčių. Saugos bendrovės „Ekskomisarų biuras“ preliminarūs duomenys rodo, kad 2010 m. pirmąjį pusmetį greitojo reagavimo ekipažai į iškvietimus, kai buvo bandoma įvykdyti vagystę, vyko 55 kartus, 2009 m. – 128 kartus. Pastebima, kad vagys vengia būstų, kuriuose įrengtos signalizacijos, apie pažeidimus informuojančios saugos tarnybas.
Tačiau specialistai pataria neprarasti budrumo – vasarą plėšimų statistika dažniausiai šokteli aukštyn. Antanas Sakalauskas, saugių namų paslaugą „Būk ramus“ teikiančios UAB „Ekskomisarų biuras“ Rinkodaros skyriaus vadovas: „Vasara yra metas, kai gyventojai dažniau atostogauja ar ilgėliau namus palieka be priežiūros. Tačiau vagims vagystės yra darbas. Todėl savo „darbus“ jie planuoja iš anksto, stebi, kada išeinate į darbą, kada grįžtate, kada išvykstate atostogauti. Jiems net nereikia nuolat būti šalia. Vagys dažniausiai turi savo žmones, kurie surenka reikiamą informaciją, net susidraugauja su giminaičiais, vaikais, kaimynais, ieško informacijos interneto portaluose.“
Pasak saugos tarnybos atstovo, į tinklapį www.bukramus.lt užsukę žmonės teiraujasi, kaip apsaugoti savo būstą nuo įsilaužėlių. Patartina neįsileisti prekeivių, kurie tarsi reklamuoja prekes, o iš tikro apžiūri namuose esanti turtą bei saugumo įrangą. Taip pat nereikėtų atverti durų nepažįstamiems ar tik iš matymo pažįstamiems žmonėms. Dažnai gyventojai patys prasitaria apie planuojamas atostogas draugams, pažįstamiems, praneša apie tai socialiniuose tinkluose ar tinklaraščiuose. Apie turimą turtą kartais pasigiria ne tik suaugę, bet ir vaikai ar paaugliai. Nutinka ir taip, kad būsto šeimininkai, davę raktą statybininkams, vėliau pamiršta pakeisti spynos šerdelę.
„Taip pat nereikėtų brangių ir greitai išnešamų daiktų, pvz., nešiojamojo kompiuterio, laikyti pro langą matomose vietose. Reikėtų atkreipti dėmesį į šalia kiemo nuolat stovintį automobilį, skambučius laidiniu telefonu, kai pakėlus ragelį niekas nekalba, naujus draugus, kurie daug klausinėja. Patartina susimontavus saugias duris, nepamiršti ir apie langų saugumą – juk vagys dažniausiai braunasi pro langus, balkonus. Labai svarbu nepamiršti įjungti turimas apsaugos sistemas, o dar geriau, jei apsaugos sistemos yra sujungtos su saugos tarnybos centriniu pultu“, – aiškina „Būk ramus“ paslaugą teikiančios bendrovės Rinkodaros skyriaus vadovas.
Saugos sistemos gali saugoti ir vidines būsto patalpas, ir visą teritorijos perimetrą. Išvykstantiems atostogauti, bet neturintiems signalizacijos, siūloma pašto dydžio dėžutė „e–Spąstai“, kurią tereikia įjungti į elektros lizdą, pastatyti koridoriuje ar prie buto durų ir į reikiamą pusę nukreipti judesio jutiklius. Į buto ar balkono duris, svetainę, seifą, vertingą kolekciją ir kitus svarbius objektus nukreipti jutikliai įjungiami mobiliuoju telefonu. Sprendimą „e–Spąstai“ įsigyja ir sodus ar sodybas atokesnėse vietose turintys gyventojai, kurie ypatinga apsauga nori naudotis mėnesį kitą. Tokios apsauginės signalizacijos sistemos pranešimų stebėjimas ir reagavimas į juos bei įrangos nuoma, draudimas ir ryšys kainuoja 89 Lt/mėn.