Kultūros ministerija siūlo išplėsti tuščių laikmenų, nuo kurių įsigijimo renkamas papildomas atlyginimas autoriams, sąrašą.
Kodėl šiuo metu jį reikia papildyti? „Technologijos keičiasi. Lietuvoje susiklostė padėtis, kad Europos Sąjungoje esame vienintelė šalis, kuri renka kompensacinį atlyginimą tik nuo tuščių garso ir vaizdo laikmenų“, – komentavo Kultūros ministerijos Autorių teisių sk. vedėja Nijolė Matulevičienė.
„Noriu pabrėžti, kad mes kalbame ne apie akcizą, ne apie mokestį, bet tai yra teisėtas kompensacinis atlyginimas autoriams. Šis įstatymas nėra naujas – kompensacinis atlyginimas renkamas nuo 2004 m. Laikmenų sąrašą reikia atnaujinti“, – pabrėžė Justinas Garliauskas, Lietuvos muzikos verslo asociacijos atstovas.
Jo mintim, „visos pusės iš esmė sutinka, kad kompensacijos autoriams turėtų būti mokamos“, tik esą vienas bado pirštu į kitą ir niekas nenori mokėti. Į tai atkreipė dėmesį ir N. Matulevičienė.
„Aukščiausiasis Teismas dar 2008 m. priėmė sprendimą ir pasakė, kad už visas laikmenas, kurios įvežamos į Lietuvą, turi būti skaičiuojamas atlyginimas. Tai buvo tikrai labai drąsus Aukščiausiojo Teismo sprendimas, kuris pagerino autoriams surenkamo atlyginimo sumą“, – sakė ji.
Kultūros ministro teigimu, „ta nedidelė suma“, kuri nurodoma kaip rinkliava už tuščias laikmenas yra „ko gero, skaidriausia visos laikmenos kainos sudėtinė dalis“.
„Šio įstatymo projekto teikimas vyksta pagal Vyriausybės programą, pagal daugybę Europos Sąjungos direktyvų, kurios nuolat kartoja tą patį, nurodo autorių ir kūrėjų pažeidžiamumą, nurodo teisingo atlyginimo būtinumą. [...]
Kai jūs einate į parduotuvę ir perkate kokį kopijavimo įrenginį ar laikmeną, jums nekyla klausimas, kodėl vienoje parduotuvėje yra vienokia kaina, kitoje – kitokia? Ta nedidelė suma, kurią mes nurodome kaip rinkliavą už laikmenas turbūt yra vienintelė skaidri, visiškai aiški pirkėjams dalis: kad tas 50 centų ar litas [nuo 0,5 iki 40 litų – lrt.lt] eina kūrėjams“, – ketvirtadienį komentavo kultūros ministras Remigijus Vilkaitis.
Kaip pabrėžė kino režisierius ir prodiuseris Arūnas Matelis, kito būdo kompensuoti autoriams nei kompensuoti nuo tuščių laikmenų įsigyjimo, nėra.
„Kodėl autoriai patiria nuostolius? Ką sako įstatymas: valstybė suteikia teisę visiems nukopijuoti kartą legaliai turimus meno kūrinius. Tad valstybė sugalvojo būdą kompensuoti [autoriams] nuo tuščių laikmenų, nes kito būdo kompensuoti nėra. Nėra ne tik Lietuvoje, bet ir niekur Europoje“, – sakė A. Matelis.
Jis taip pat patikino, kad būtina atnaujinti esamą sąrašą: vienoje žiniasklaidos priemonėje jis pastebėjo reklamą, kurioje siūloma įsigyti išorės diskus, kurie reklamuoja, jog tame diske „gali tilpti tūkstantis filmų, muzikos kūrinių, fotografijų“. „Nežinau, kaip jūs, bet aš tūkstančio filmų ar muzikos kūrinių neturiu. Aišku, kad 99 proc. jie patalpinti kažkieno kito. Tad neapmokestinti tų laikmenų, kurios iš tikrųjų šiandien yra naudojamos, yra... nežinau... [...] Natūralu, kad sąrašą reikia atnaujinti“, – kalbėjo A. Matelis.
Šiuo metu kompensacinis atlyginimas autoriams renkamas nuo garsajuosčių, vaizdajuosčių, mini diskų, CD, DVD, „Blu-ray“ diskų pardavimo kainos.
Įvertinusi atliktų visuomenės nuomonės tyrimų rezultatus apie kūriniams atgaminti dažniausiai naudojamas tuščias laikmenas ir įrenginius, Kultūros ministerija siūlo į šį sąrašą įtraukti atminties korteles, USB atmintines, asmeninių kompiuterių kietuosius diskus, vaizdo ir garso leistuvus su atminties įtaisu ir įrašymo funkcija, šias funkcijas atliekančius televizorius bei TV priedelius.
Kultūros ministerija pateikė Vyriausybei Lietuvos Respublikos autorių teisių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Jame siūloma numatyti, kad 25 proc. kompensacinio atlyginimo, surinkto už minėtas tuščias laikmenas ir atgaminimo įrenginius, būtų skiriama meno kūrėjų ir kūrybinių darbuotojų socialinės paramos programai.
Gauti pinigai esą galėtų būti naudojami iš dalies padengti kūrybinę kūrėjo prastovą.
Apie tolimesnį įstatymo projekto likimą, kultūros ministras pakomentavo: „Vyksta diskusijos, numatytas ministrų lygio susitikimas ir turime priemonių, kaip žmonėms aiškinti, kad tai mūsų visų bendruomeninis reikalas.“
Kaip praneša naujienų agentūra ELTA, Kultūros ministerijos pateiktam Autorių teisių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui prieštarauja informacinių technologijų verslo atstovai, Laisvosios rinkos institutas ir Žinių ekonomikos forumas.