Lietuvoje transporto sektoriaus elektrifikacija vyksta gerokai sparčiau nei kitose Baltijos šalyse. Remiantis atsinaujinančios energijos technologijų bendrovės „GridX“ 2025 m. vasario duomenimis grįsta ataskaita, mūsų šalyje tūkstančiui gyventojų tenka 5,8 elektromobilio ir 1,03 viešojo įkrovimo stotelės. Tuo metu Estijoje šie rodikliai siekia atitinkamai 4,4 ir 0,77, o Latvijoje – 3,5 elektromobilio ir 0,62 stotelės tūkstančiui gyventojų.

Akivaizdus skirtumas matyti ir žvelgiant į bendrus skaičius. Remiantis Europos alternatyviųdegalų stebėsenos centro (EAFO) 2024 m. paskutiniojo ketvirčio duomenimis, Lietuvoje tuometu buvo registruota 15 983 grynieji elektromobiliai ir net 2947 viešosios įkrovimo stotelės.Latvijoje – 6270 elektromobilių ir 1157 stotelės, Estijoje atitinkamai – 5743 ir 1051.
Strategiškai svarbi lokacija ir ES paramos įsisavinimas
„Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo vystymo vadovas Tomas Žilionis atkreipia dėmesį, kadsparčiai augančią elektromobilių infrastruktūrą Lietuvoje lemia ir palanki geografinė padėtis – šalis yra svarbi tranzito arterija, jungianti Skandinaviją ir Vidurio Europą.Pagrindinės šalies automagistralės priklauso europiniam TEN-T kelių tinklui, kuris Europos Sąjungoje yra prioritetinis.Vadovaujantis Alternatyviųjų degalų infrastruktūros reglamentu (AFIR), viena iš pagrindinių šio tinklo plėtros nuostatų – įrengti įkrovimo stoteles kas 60 km.
„Vien tik „Enefit“ per pastaruosius metus viešosios įkrovimo infrastruktūros plėtrai gavo 7,5 mln. eurų Europos Komisijos paramos. Tai leidžia įgyvendinti plataus masto projektus – vien per naujausią plėtros etapą planuojame įrengti itin greito įkrovimo stoteles 50 vietų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Didesnio tinklo siekia ir kiti regiono vystytojai – tai prisideda prie įkrovimo infrastruktūros tankio augimo Lietuvoje“, – sako T. Žilionis.
Itin spartus įkrovimas – investicija į ateitį
Pasak eksperto, „Enefit“ tinklas ypač sparčiai plečiasi Vidurio Europos kryptimi. Nors Estijoje infrastruktūros plėtra pradėta anksčiau, jau 2024 m. įmonės valdomas įkrovimo stotelių skaičius Lietuvoje beveik susilygino su Estija. Plėtrai tęsiantis, Lietuva netrukus taps tinklo lydere regione.
„GridX“ atliktas tyrimas atskleidė, kad viešoji įkrovimo infrastruktūra vis dar labai svarbi – net 32 proc. visų įkrovimo sesijų vyksta būtent čia. Nors dauguma vairuotojų, dėl patogumo, renkasi įkrovimą namuose, itin greito įkrovimo stotelės tampa būtinybe – tiek ilgesnėms kelionėms, tiek kasdieniam mobilumui mieste. Tyrimo duomenimis, dažniausiai tokiose stotelėse įkrovimas trunka 20–30 minučių.
„Norint įtvirtinti Lietuvos lyderystę regione, svarbu toliau plėtoti itin greito įkrovimo tinklą – ypač 240 arba 320 kW galios stoteles, kurių skaičius mūsų tinkle šiemet reikšmingai augs. Tai leidžia gerokai sutrumpinti kelionės laiką elektromobiliais ir patenkinti komercinio transporto poreikius“, – pabrėžia T. Žilionis.
Šiuo metu visą „Enefit“ įkrovimo stotelių tinklą Baltijos šalyse ir Lenkijoje sudaro 610 stotelių. Lietuvoje „Enefit“ įkrovimo stotelių skaičius praėjusiais metais viršijo 200 ir toliau sparčiai auga.