Elektronika.lt
 2025 m. balandžio 3 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Balandžio 3 d. 17:21
GPS technologijų raida ir jų pritaikymas
Balandžio 3 d. 14:20
„Smegenų puvimas“: kaip mus veikia nuolatinis informacijos perteklius?
Balandžio 3 d. 11:42
„Vilnius Tech“ mokslininkai kurs vandenilio tiekimo sistemą automobiliams
Balandžio 3 d. 08:14
Deja vu: anksčiau nerūpėjo BDAR, dabar – kibernetinis saugumas, bet laukia milžiniškos baudos (1)
Balandžio 2 d. 20:24
MG pristatė naująjį „MGS5“ elektrinį visureigį
Balandžio 2 d. 17:14
Pramonės skaitmeninimo lygis – kad lūkesčiai taptų realybe
Balandžio 2 d. 11:25
Ar dirbtinio intelekto įrankiai diktuos mokslinių tyrimų ateitį?
Balandžio 2 d. 08:33
Įspėja norinčius apsipirkti „Facebook“ platformoje: apgavystėms pasitelkiamos net kurjerių tarnybos
Balandžio 1 d. 20:17
„Garmin“ pristato naujos kartos išmanųjį laikrodį: padės išlikti aktyviems nuo pirmųjų dienos žingsnių
Balandžio 1 d. 17:36
Kaip socialiniai tinklai moderuoja turinį ir kodėl tai svarbu: lietuvių mokslininkai atskleidė viešosios komunikacijos spragas
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
LEGO
Mänguköök, mudelautod, nukuvanker
KCD2 Mods
Installing KCD 2 Mods, KCD 2 Guides, KCD 2 Cheats
FS25 Mods
FS25 Harvesters, FS25 Tractors Mods, FS25 Maps Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
GTA 6 Wiki
GTA 6 Map, GTA 6 Characters, GTA 6 News
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
Reklama
 Naujienos » Elektronika, technika Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Vidutinė saulės modulių kaina Lietuvoje šių metų pirmąjį ketvirtį siekė 190 eurų už 1 kW – ji nukrito iki visų laikų žemiausios kainos, sumažėjusi 4,2 proc., palyginti su praėjusiu ketvirčiu, kai populiariausių saulės modulių kainų vidurkis sudarė 198 eurus. Pagrindinės priežastys, dėl kurių mūsų šalyje toliau mažėjo saulės modulių kainos – nauji importuoti moduliai, kurių didmeninė kaina yra gerokai mažesnė nei tų, kurie buvo parduodami ir sukaupti sandėliuose anksčiau, taip pat toliau auganti konkurencija mūsų šalies rinkoje. Tuo metu pasaulinės saulės modulių kainos šių metų pradžioje pradėjo augti pirmą kartą per daugiau nei dvejus metus.

Lietuvoje vidutinė visos 10 kW saulės elektrinės kaina, vertinant kartu saulės modulių, montavimo konstrukcijų, inverterių, valdymo įrangos, projektavimo ir kitų paslaugų sąnaudas, siekia 5802 eurų ir nuo šių metų pradžios padidėjo maždaug beveik 1 proc., nuo 5741 eurų.

Mat rinkoje siūloma brangesnių – hibridinių inverterių su papildomomis funkcijomis, kurie leidžia saulės elektrinei veikti kartu su elektros kaupimo sistema. Ši brangi įranga sudaro nemažą dalį saulės elektrinės galutinės kainos, todėl galutinė kaina nekrito, nors saulės moduliai pinga.

Lietuvoje vidutinė visos 10 kW saulės elektrinės kaina, vertinant kartu saulės modulių, montavimo konstrukcijų, inverterių, valdymo įrangos, projektavimo ir kitų paslaugų sąnaudas, siekia 5802 eurų ir nuo šių metų pradžios padidėjo maždaug beveik 1 proc., nuo 5741 euro.

Mat rinkoje siūloma brangesnių – hibridinių inverterių su papildomomis funkcijomis, kurie leidžia saulės elektrinei veikti kartu su elektros kaupimo sistema. Ši brangi įranga sudaro nemažą dalį saulės elektrinės galutinės kainos, todėl galutinė kaina nekrito, nors saulės moduliai pinga.

Vien tik modulių kaina vidutiniškai sudarė 32,8 proc. visos 10 kW galios saulės elektrinės įrengimo kainos – tai 1,7 proc. mažiau, palyginti su 2024 m. ketvirtuoju ketvirčiu, kai saulės modulių kaina buvo 34,5 proc. galutinės saulės elektrinių įrengimo kainos.

Vertinant tą patį laikotarpį prieš metus, saulės modulių kaina pernai pirmąjį ketvirtį sudarė 40,3 proc. galutinės saulės elektrinių įrengimo kainos. Tai rodo rinkos tyrimo duomenys, Lietuvos energetikos agentūrai nuo 2022 m. atliekant saulės modulių kainų rinkoje stebėseną.

Saulės modulių vidutinė kaina nuo metų pradžios Lietuvoje mažėjo, o kitose šalyse moduliai pradėjo brangti

2024 m. pabaigoje prekybininkų ir platintojų sandėliuose Lietuvoje buvo sukaupta mažesnės galios ir mažiau efektyvių saulės modulių, bet didesnėmis gamintojų kainomis.

O šių metų vasarį ir kovą mūsų šalyje pradėta prekiauti naujesnių modelių Europoje pagamintais saulės moduliais. Pagal internetinėse parduotuvėse skelbiamų duomenų analizę, vidutinė naujų modernesnių ir efektyvesnių modelių Europoje pagamintų saulės modulių kaina Lietuvoje yra apie 308 eurai už 1 kW – ji 12 proc. mažesnė nei Latvijoje, kur siekia 350 eurų už 1 kW, ir 23 proc. mažesnė nei Lenkijoje, kur sudaro 402 eurus už 1 kW. Mažesnes kainas Lietuvoje lemia auganti konkurencija, nes šalyje toliau dugėja įmonių, kurios verčiasi saulės modulių prekyba.

Tačiau Lietuvoje parduodami modernesni Europoje pagaminti moduliai yra brangesni nei Vokietijoje, kur jie kainuoja 221 eurą už 1 kW, ir brangesni nei Estijoje, kur parduodami 280 eurų už 1 kW. Lenkijos rinkoje modulių kainos yra didesnės negu pas mus, nes šioje šalyje dažniausiai parduodami didelio efektyvumo ir ilgaamžiškumo moduliai, turintys patikimas garantijas.

Duomenys šiuo metu rodo, kad 2025 m. pirmąjį ketvirtį bendra vidutinė įvairių gamintojų saulės modulių kaina Lietuvoje toliau mažėjo, o visose analizuotose kaimyninėse šalyse kainos nežymiai padidėjo.

Europos gamintojų saulės modulių vidutinė kaina šių metų kovą padidėjo Lenkijoje (0,2 proc.), Vokietijoje (2,6 proc.), Latvijoje (1,4 proc.) ir Estijoje (1,7 proc.), o Lietuvoje sumažėjo maždaug dešimtadaliu (10,3 proc.).

Azijos gamintojų saulės modulių vidutinės kainos šių metų kovą sumažėjo Lietuvoje (1,9 proc.), Lenkijoje (9,1 proc.) ir Latvijoje (3,5 proc.), o padidėjo Vokietijoje (11,1 proc.), bet išliko beveik nepakitusios Estijoje (didėjo 0,7 proc.).

Šiaurės Amerikoje gaminami saulės moduliai šių metų kovo mėnesį, palyginti su vasario mėnesiu, pabrango Lietuvoje (12,1 proc.), Lenkijoje (1,6 proc.) ir Vokietijoje (4,8 proc.). Tuo pačiu laikotarpiu šių modulių kainos nesikeitė Latvijoje ir sumažėjo Estijoje (5,6 proc.).

Pasaulinės saulės modulių kainos 2025 m. pradžioje pradėjo augti pirmą kartą per daugiau nei dvejus metus. Tam turi įtakos Kinijos pastangos apriboti saulės modulių gamybą, siekiant sustabdyti užsitęsusį kainų mažėjimą dėl patobulintų gamybos metodų ir perprodukcijos bei dėl padidėjusios gamintojų ir montuotojų konkurencijos.

Kainų augimas palietė visas saulės modulių klases, įskaitant ir didelio efektyvumo modulius. Dėl modulių gamybos mažinimo rinkoje jaučiamas jų trūkumas. Pasaulio rinkų tendencijos rodo, kad dėl padidėjusių Kinijos eksporto mokesčių, sumažėjusios pasiūlos ir augančios paklausos atšylant orams, kai aktyviau statomos saulės elektrinės, modulių kainos toliau kils šių metų antrąjį ketvirtį. Remiantis Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, Azijoje pagamintų modulių kaina artimiausiais mėnesiais gali neženkliai didėti.

Grafike pateiktas visų analizuojamų šalių Azijoje, Europoje ir Šiaurės Amerikoje pagamintų saulės modulių kainų bendras vidurkis nuo 2024 m. liepos mėnesio iki 2025 m. kovo mėnesio.

Saulės modulių vidutinė kaina nuo metų pradžios Lietuvoje mažėjo, o kitose šalyse moduliai pradėjo brangti

Pasaulyje palaipsniui keičiasi didelio efektyvumo modulių apibrėžimas. Prieš pusmetį buvo palyginti brangūs ir retai parduodami moduliai, kurių efektyvumas siekia 220 vatų ir 223 vatų galios 1 kv. metre. Dabar daugelyje gamyklų jie tampa masiniais gaminiais, todėl koreguojamos saulės modulių klasių efektyvumo ribos.

Šiuo metu pasaulyje prie didelio efektyvumo modulių priskiriami tie gaminiai, kurių bendras efektyvumas yra nuo 22,5 proc., arba nuo 225 vatų iki 350 vatų kv. metre – priklausomai nuo modulio dydžio. Vis dar ne visada galima pasikliauti gamintojų duomenų lape pateikta informacija. Kai kurie iš jų, nurodydami efektyvumą, į skaičiavimus neįtraukia modulio rėmelio užimamo ploto.

Europą dideliais kiekiais parduodamiems moduliams dažnai trūko patikimumo. Dabar tikimasi, kad kokybė gerės. Konkurencija ir kiti veiksniai gali paskatinti gamintojus investuoti į kokybiškesnes žaliavas, tokias kaip aliuminis, varis, silicis ar polimerai, kurios naudojamos gaminant pagrindines saulės modulių sudedamąsias dalis, ir taip išvengti kokybės prastėjimo, kuris buvo pastebėtas per pastarąjį mažų kainų periodą.

Prognozuojama, kad 2025 m. antrąjį ketvirtį modulių kainos kils nedideliu tempu, bet nuolat. Pagal vienos didžiausių Europoje saulės modulių prekybos ir tarpininkavimo platformos duomenis, sausio ir vasario mėnesiais jau užfiksuotas nežymus kainų kilimas.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Uždaryti komentarus
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Sveiki ir ekologiški maisto produktai

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2025 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
FS25 Mods, FS25 Tractors, FS25 Maps
fs25mods.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama