Sparčiai didėjant saulės ir vėjo jėgainių galioms, auga elektros kaupimo įrenginių paklausa bei aktualumas, kai elektros pagaminama daugiau nei iš karto suvartojama. Šių įrenginių kainos visame pasaulyje krenta dėl perteklinių gamybos pajėgumų, žaliavų pigimo ir smukusios gamintojų maržos. Lietuvos rinkoje to paties tipo ir pajėgumo elektros kaupimo įrenginių bei sistemų mažiausia ir didžiausia kaina pirmąjį šių metų ketvirtį skyrėsi daugiau nei tris kartus.
Lietuvos energetikos agentūra pradėjo stebėti rinką ir kiekvieną metų ketvirtį skelbs vidutines elektros kaupimo įrenginių bei jų sistemų kainas.
„Analizuosime kaupimo įrenginių kainas rinkoje ir skelbsime, kaip jos keičiasi, kad priimantieji sprendimą įsirengti kaupimo įrenginius galėtų remtis pagrįsta ir nešališka informacija. Įsirengusiems saulės ir vėjo elektrines ir savarankiškai apsirūpinantiems elektra būtina priemone tampa elektros kaupimo įrenginiai. Valstybės paramą jų įrengimui gali gauti ne tik verslas ir ūkininkai, bet ir valstybės bei savivaldybių įmonės, įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir kt., kurie jau įsirengė elektrines. Artimiausiu metu bus skelbiami kvietimai ir namų ūkiams. Šis finansavimas spartina bendrą nacionalinių elektros energijos kaupimo įrenginių pajėgumų didinimą“, – sako agentūros direktorė Agnė Bagočiutė.
Šiuo metu mūsų šalyje populiariausi – ličio geležies fosfato (LiFePO4) kaupimo įrenginiai. Tokio tipo įrenginius prašoma finansuoti daugiau nei 90 proc. visų Lietuvos energetikos agentūros gautų paraiškų. Likusieji planuoja įsigyti ličio jonų kaupimo įrenginius
Lietuvos energetikos agentūros atlikta kainų analizė parodė, kad 2025 m. pirmuosius tris mėnesius vidutinė 1 kWh talpos elektros kaupimo įrenginių kaina šalyje buvo apie 460 eurų.
Vidutinis momentinis vienos šeimos elektros galios poreikis yra apie 1,5 kW. Tai apytiksliai atitinka buitinių prietaisų ir kitos namų elektronikos galios poreikį. 15 kWh talpos kaupimo sistema galėtų tiekti visą tam reikalingą elektros energiją net 10 valandų. Konkrečios sistemos darbo trukmė priklausytų nuo saulės elektrinės galios ir prietaisams reikalingos galios.
Atlikta elektros kaupimo įrenginių kainų analizė rodo, kad pirmaisiais šių metų mėnesiais vidutinė 15 kWh talpos visos kaupimo sistemos (įskaitant stebėjimo, valdymo, balansavimo sistemas ir kt.) kaina Lietuvoje svyravo apie 8 090 eurų.
Kaupimo sistemų 10–15 kWh, skirtų gyvenamiesiems namams, kaina paprastai siekia 4000–7000 eurų, o aukščiausios klasės modelių kaina gali siekti 12 000 eurų ir daugiau.
Svarbūs elektros kaupimo sistemos komponentai – inverteriai ir valdymo automatika paprastai sudaro 15–25 proc. visos sistemos kainos, buitinėms reikmėms jų kaina gali būti nuo 2 000 iki 5 000 eurų.
Elektros kaupimo sistemų eksploatavimo trukmė dažniausiai yra 10–15 metų, o garantijos galioja 10 metų, arba vidutiniškai 6000–8000 ciklų. Po nustatyto ciklų skaičiaus, tiek ličio jonų, tiek ir ličio geležies fosfato įrenginių talpa įprastai sudaro 80–85 proc. pradinės talpos, po 8000 ciklų – iki 70 procentų.
Rinkoje parduodama įranga, kurios mažiausios ir didžiausios kainos šių metų pirmąjį ketvirtį skyrėsi daugiau nei tris kartus, pagaminta įvairių gamintojų ir yra įvairios konfigūracijos, kiekviena jų išsiskiria savita įrangos komponentų kokybe, įkrovimo greičiu, apsauga nuo mechaninių pažeidimų, drėgmės ir perkrovų bei gyvavimo ciklų skaičiumi. Įrangos kaina taip pat skiriasi, priklausomai nuo to, ar parduodamos sistemos dalimi yra stebėjimo ir (arba) valdymo įranga, ar į ją įskaičiuota montavimo įranga ir montavimo darbo sąnaudos.
Pagal Tarptautinės atsinaujinančių energijos išteklių agentūros atliktą Vokietijos, Italijos ir Prancūzijos 1 kWh talpos elektros kaupimo sistemų kainų apžvalgą, jų kaina šiose šalyse nuosekliai mažėja nuo 2021 metų. Kinijoje, kuri tiekia rinkai didžiąją dalį pasaulio elektros kaupimo įrenginių, kaupimo įrenginių kainos pradėjo mažėti nuo 2023 m., prieš metus, 2024 m. kovo mėnesį, nukrito iki 69 eurų už 1 kWh, o šiuo metu toliau krenta. Elektros kaupimo įrenginių kainų mažėjimą Kinijoje jaučia viso pasaulio rinkos.
Kainos mažėja dėl kelių veiksnių, pirmiausia – dėl mažėjančios ličio kainos, kuris naudojamas ličio geležies fosfato kaupimo įrenginio gamybai.
Taip pat kainų smukimą lėmė pertekliniai gamybos pajėgumai, dėl kurių gamintojai, norėdami išlaikyti rinkos dalį, mažino kainas. Vien Kinijos elektros kaupimo įrenginių gamyba jau dabar yra didesnė už pasaulinę paklausą, ir ši perteklinių pajėgumų problema ateityje bus dar labiau matoma.
Trečioji priežastis, lemianti kainų mažėjimą – gamintojų maržos mažinimas. Pastebima, kad vidutinės elektros kaupimo įrenginių kainos šiuo metu yra labai artimos apskaičiuotoms jų gamybos sąnaudoms.
*grafike pateiktos didmeninės kainos Kinijoje yra mažesnės už vidutines Europos kaupimo įrenginių kainas,
Be minėtų veiksnių didžiąją dalį dabartinių pokyčių taip pat lemia ir reikšmingas technologijų bei gamybos procesų tobulinimas. Elektros kaupimo įrenginių gamintojai toliau intensyviai investuoja į mokslinius tyrimus, plėtrą, automatizavimą ir papildomas gamyklas, bei sparčiai pristato naujus produktus. Visi šie veiksniai rodo, kad elektros kaupimo įrenginių kainos išliks žemos bent artimiausius metus.
