Saulės moduliai šių metų ketvirtąjį ketvirtį Lietuvoje kainuoja vidutiniškai 207 eurus už 1 kW – tai beveik ketvirtadaliu, arba 24,2 proc. mažesnė kaina nei šių metų pirmąjį ketvirtį, kai vidutinė kaina buvo 273 eurai už 1 kW ir maždaug 4,5 proc. mažiau nei trečiąjį metų ketvirtį. Dabar analogiškų saulės modulių vidutinė kaina 4,6 proc. mažesnė ir už šį rugpjūtį buvusią iki šiol mažiausią kainą, kuri siekė 217 eurų už 1 kW. Todėl mažėjo ir saulės elektrinių galutinė įrengimo kaina, o modulių dalis joje sumažėjo ir nesudaro nė trečdalio visų išlaidų.
Lapkričio mėnesį 10 kW galios saulės elektrinės modulių kaina vidutiniškai sudarė 32,8 proc. visos saulės elektrinės įrengimo kainos – 9 proc. mažiau, palyginti su šių metų sausiu, kai saulės modulių kaina siekė 41,8 proc. saulės elektrinių galutinės įrengimo kainos. Tai rodo Lietuvos energetikos agentūros duomenys, gauti apklausus daugiau nei 60 saulės moduliais mūsų šalyje prekiaujančių ir saulės elektrines įrengiančių įmonių.
Palyginimui, 2022 m. spalį saulės modulių kaina sudarė 44 proc., o tų metų lapkritį – 43 proc. galutinės saulės elektrinių įrengimo kainos.
Nuo 2022 m. Lietuvos energetikos agentūra atlieka saulės modulių kainų rinkoje stebėseną, siekdama įvertinti, kaip jos keičiasi ir kaip kinta investicijų į saulės elektrines atsiperkamumas.
Šių metų ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju, galutinė 10 kW saulės elektrinės įrengimo vidutinė kaina, vertinant kartu saulės modulių, montavimo konstrukcijų, inverterių, valdymo įranga, projektavimu ir kitų paslaugų sąnaudas, sumažėjo apie 2 proc. – nuo 6140 eurų iki 6005 eurų.
Per pastaruosius metus saulės modulių kaina mažėjo dėl gamybos procesų pažangos, masto ekonomikos ir didesnės konkurencijos tarp gamintojų bei saulės elektrines įrengiančių įmonių. Tuo pat metu įrengimo darbų, leidimų išdavimo ir projektavimo sąnaudos paaugo ne daug. Be to, saulės moduliai galutinėje kainoje sudarė vis mažesnę dalį, o bendras sąnaudas padidino elektrinių komponentų su papildomomis funkcijomis, tokių kaip išmanieji inverteriai ir integruoti kaupimo sprendimai, diegimas.
Lietuvos energetikos agentūros atliktoje rinkos apžvalgoje analizuojamos populiariausių Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos gamintojų dažniausiai parduodamų saulės modulių kainos šių metų antrąjį pusmetį.
Analizuojant įvairių regionų saulės modulių pardavėjų viešai skelbiamas analogiškų (tokio pat tipo ir galios diapazono) modulių kainas Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje, matyti, kad 2024 m. lapkritį, palyginti su spaliu, Azijos gamintojų saulės modulių vidutinės kainos sumažėjo Lietuvoje (0,3 proc.), Lenkijoje (8,4 proc.) ir Latvijoje (3,5 proc.), bet truputį padidėjo Estijoje (0,7 proc.) ir Vokietijoje (5,5 proc.).
Europos gamintojų saulės modulių vidutinė kaina tuo pačiu metu sumažėjo Lenkijoje (5,9 proc.), Vokietijoje (6,7 proc.) ir Latvijoje (2,2 proc.), bet išaugo Estijoje (2,1 proc.), o Lietuvoje išliko nepakitusi.
Lenkijoje vidutinė parduodamų Europoje pagamintų modulių kaina – 456 eurai už 1 kW. Lietuvoje parduodami europietiški moduliai vidutiniškai kainuoja apie 402 eurai už 1 kW, Vokietijoje – 254 eurai už 1 kW, Latvijoje – 336 eurai už 1 kW, Estijoje – 260 eurų už 1 kW.
Nedidelė Šiaurės Amerikoje pagamintų saulės modulių paklausa dėl santykinai didesnės kainos bei lėtėjant saulės elektrinių įrengimo tempams ir artėjant žiemai, verčia prekybininkus mažinti šių saulės modulių kainas. Šiaurės Amerikoje pagamintų modulių vidutinės kainos 2024 m. lapkritį, palyginti su spaliu, nesikeitė Estijoje, sumažėjo Lietuvoje (4,1 proc.) ir Vokietijoje (2,1 proc.), bet pakilo Latvijoje (1,2 proc.) ir Lenkijoje (1,6 proc.).
Pagal vienos didžiausių Europoje saulės modulių prekybos ir tarpininkavimo platformos duomenis, lapkričio mėnesį užfiksuotas saulės modulių kainų kritimas buvo paskutinis besibaigiančiais metais, o kainų mažėjimą lėmė nedidelė paklausa, taip pat pardavėjų siekis išparduoti turimas atsargas metų pabaigoje.
Šiuo metu rinkoje pastebima, kad kainos stabilizuojasi ir gali pradėti kilti. Viena iš priežasčių, kad Kinija nuo gruodžio 1 d. sumažino mokesčių susigrąžinimą už eksportuojamus saulės modulius – nuo 13 iki 9 proc., o tai padidins eksporto išlaidas 4 procentais. Šios tendencijos turės tiesioginį poveikį Europai, kuri pastaraisiais metais saulės modulių gamybos neišplėtė taip, kaip tikėtasi ir vis dar yra priklausoma nuo Kinijos gamintojų. Kita priežastis – apribotas eksportas, mažinant Kinijos saulės modulių gamybos pajėgumus ir siekiant padidinti paklausą.
Remiantis Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, Azijoje pagamintų modulių kaina artimiausiais mėnesiais gali padidėti. Šios Agentūros metinėje atsinaujinančiosios energijos rinkos ataskaitoje nurodoma, kad saulės modulių gamintojai mažina investicijų planus dėl didėjančios pasiūlos pertekliaus ir rekordiškai mažų kainų. Nepaisant to, pasauliniai saulės modulių gamybos pajėgumai iki 2024 m. pabaigos turėtų siekti daugiau nei 1100 GW, t. y. dvigubai daugiau nei prognozuojama paklausa.
Dėl užsitęsusios perteklinės pasiūlos saulės modulių kainos nuo 2023 m. pradžios sumažėjo perpus ir 2024 m. jų gamintojų grynoji marža tapo neigiama.
Prognozuojama, kad Kinijos lyderystė saulės modulių gamybos srityje išliks ir toliau: iki 2030 m. Kinija išlaikys daugiau kaip 80 proc. pasaulinių gamybos pajėgumų visuose saulės modulių segmentuose. Tuo tarpu Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Indijoje saulės modulių bei kitų jų elementų gamybos pajėgumai, kaip prognozuojama, išaugs beveik trigubai.
Atsinaujinančiosios elektros energijos naudojimas transporto, pramonės ir pastatų sektoriuose sudaro daugiau nei tris ketvirtadalius viso prognozuojamo pasaulinio atsinaujinančiosios energijos poreikio augimo. Tikimasi, kad iki 2030 m. pasauliniai atsinaujinančiosios energijos pajėgumai išaugs 2,7 karto. Atsižvelgiant į esamą politiką ir rinkos sąlygas, numatoma, kad iki tol pradės veikti apie 5 500 gigavatų (GW) naujų atsinaujinančiosios energijos pajėgumų – tai reiškia, kad šie pajėgumai ir toliau kasmet didės ir 2030 m. pasieks beveik 940 GW per metus, arba 70 proc. daugiau nei pernai pasiektas rekordinis lygis. Dėl didėjančio ekonominio patrauklumo beveik visose šalyse iki šio dešimtmečio pabaigos saulės ir vėjo elektrinės kartu sudarys 95 proc. visų naujų atsinaujinančiosios energijos pajėgumų. Didžioji dalis investicijų skirta saulės moduliams, kurie sudarys 80 proc. visų naujų saulės energiją naudojančių įrenginių.
