Visiškai kietojo būvio akumuliatoriai žada didesnį nuvažiuojamą atstumą, greitesnį įkrovimą ir galbūt mažesnes sąnaudas. Akumuliatorių ir automobilių gamintojai juos žada jau mažiausiai dešimtmetį, tačiau šiuo metu vis dar negalima įeiti į elektromobiliais prekiaujantį saloną ir nusipirkti automobilio su kietojo būvio baterija.
Visame pasaulyje nuo gamybos linijų jau rieda nedidelės prototipinių elementų serijos, tačiau masinė gamyba tampa sudėtinga. Vis dėlto technologijos juda milžinišku greičiu ir kelios bendrovės žada, kad iki dešimtmečio pabaigos galėsime įsigyti ir vairuoti elektromobilį su kietojo būvio baterijomis.
Viena iš šių bendrovių yra „Honda“. „Prologue“ kurį, tiesa, gamina „General Motors“, gamintoja pastatė natūralaus dydžio gamyklą, kad pademonstruotų, kaip gali gaminti visiškai kietojo būvio baterijas.
Beveik 300 tūkst. kvadratinių pėdų ploto demonstracinė linija įrengta „Honda“ teritorijoje Sakura mieste, Japonijoje. Joje sumontuota visa įranga, reikalinga kiekvieno gamybos proceso patikros etapui pradėti rengiantis dideliam šuoliui.
Tai įvyks greičiau nei vėliau, o tai yra puiki žinia. „Honda“ teigia, kad šioje demonstracinėje linijoje 2025 metais sausio mėnesį pradės gaminti tikrus akumuliatorius. Tačiau jie nebus naudojami jokiame elektromobilyje, vietoj to, jie bus naudojami siekiant išsiaiškinti, ką reikia pataisyti, prieš pereinant prie visavertės gamybos kitais metais.
Japonijos kompanija teigia, kad pirmieji kietojo būvio elektromobiliai rinkoje pasirodys antroje 2020 metų pusėje – tai yra tik po vienerių ar ketverių metų. „Honda“ planai gali sutapti su „Stellantis“ planu iki 2026 metų paleisti demonstracinį „Dodge Charger“ elektromobilių su „Factorial“ pusiau kietojo būvio baterijomis parką. Kitos bendrovės, pavyzdžiui, „QuantumScape“, „Nissan“ ir net „Toyota“, taip pat deda daug pastangų, kad puslaidininkinės baterijos būtų pradėtos gaminti masiškai.
„Honda“ požiūris į potencialiai revoliucinę baterijų technologiją – naudoti įprastus gamybos procesus, kurie iš pradžių buvo skirti skystoms ličio jonų baterijoms. Tačiau automobilių gamintojo mokslinių tyrimų ir plėtros komanda pritaikė ritininio presavimo metodą, kuris padės išgauti tankesnius kietojo elektrolito sluoksnius. Be to, „Honda“ gali naudoti nepertraukiamą presavimą, o ne gaminti kietąjį elektrolitą mažesnėmis partijomis.
„Visiškai kietojo būvio akumuliatorius yra novatoriška technologija, kuri šioje elektromobilių eroje pakeis žaidimo taisykles. Akumuliatoriai pakeis iki šiol automobilių pažangą palaikiusius variklius ir taps pagrindiniu elektrifikacijos veiksniu. Manome, kad pažanga bus varomoji „Honda“ transformacijos jėga. Dabar jau matome, kad pradės veikti mūsų demonstracinė visiškai kietojo kūno akumuliatorių gamybos linija, ir galime sakyti, kad pasiekėme svarbų etapą „Honda“ ir Japonijos šaliai“, – „Honda“ tyrimų ir plėtros padalinio prezidentas ir atstovas Keiji Otsu.
Su GM pagalba „Honda“ planai dėl elektromobilių Jungtinėse Valstijose jau pradėti įgyvendinti, ir „Prologue“ čia neblogai sekasi, tačiau ilgalaikis žaidimas apima keletą savarankiškai sukurtų modelių, priklausančių naujai linijai, vadinamai „Honda 0 Series“. Nuo 2026 metų gatvėse pasirodys mažiausiai du nauji elektromobiliai, įskaitant kampuotą flagmaną – sedaną, kurio anonsas buvo gana gražus.
Paieška archyve
