Bendra saulės ir vėjo galia Lietuvoje per keturis metus išaugo daugiau nei keturis kartus ir peržengė simbolinę 3 GW ribą. Tokios galios buvo 2009 m. sustabdyta Ignalinos atominė elektrinė.
„Ignitis Renewables“ nuotrauka
Perdavimo tinklo operatorės „Litgrid“ duomenimis, šiuo metu bendra saulės ir vėjo elektrinių galia yra 3029 MW, iš jų saulės – 1707 MW, vėjo – 1322 MW. Palyginimui, 2020 m. pabaigoje bendra saulės ir vėjo galia Lietuvoje buvo 699 MW.
„Sparti atsinaujinančios energetikos plėtra Lietuvoje yra būtina energetinės nepriklausomybės sąlyga: nuo elektros kainų šuolių rinkose geriausiai apsaugo vartojimą atitinkanti vietinė atsinaujinanti elektros gamyba“, – sako energetikos ministras Dainius Kreivys.
Pasak jo, būtent spartus saulės ir vėjo energetikos augimas leido per rekordiškai trumpą laiką daugiau nei perpus sumažinti Lietuvos priklausomybę nuo importo. Uždarius Ignalinos AE, elektros importas dešimt metų sudarė apie 2/3 elektros vartojimo poreikio, ir tik pastaraisiais metais pradėjo nuosekliai mažėti – dabar importuojama jau tik trečdalis reikalingos elektros. „Litgrid“ duomenimis, 2024 m. Lietuvoje pagaminta elektra užtikrina vidutiniškai jau apie 60 proc. poreikio, ir apie 70 proc. elektros pagaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
Per daugiau nei 8 mėnesius nuo metų pradžios, kai jų galia Lietuvoje buvo 2336 MW, saulės ir vėjo elektrinių pajėgumai padidėjo 30 procentų. Prie perdavimo tinklo šiuo metu prijungta 1129 MW leistinos generuoti galios vėjo elektrinių ir 212 MW saulės elektrinių, prie skirstomojo tinklo prijungta 193 MW vėjo ir 1490 MW saulės elektrinių.
