Eksperimentinis skraidantis aparatas „Airbus Racer“ atliko sėkmingą bandomąjį skrydį, kurio metu pasiekė 420 km/val. kreiserinį greitį.
Tai nėra sraigtasparnių tipo mašinų, kurioms priklauso šis įrenginys, pasaulio rekordas. Tačiau, kita vertus, jį vadinti „sraigtasparniu“ nebėra teisinga, nes tai yra savotiškas hibridas, variacija tema, kaip sukryžminti sraigtasparnį ir lėktuvą.
Visų sraigtasparnių Achilo kulnas – pagrindinis sraigtas. Pirma, dėl savo fizinių parametrų jis riboja mašinos greitį. Antra, sraigtasparnis ore išsilaiko tik dėl degalų sąnaudų šiam sraigtui sukti, o tai labai neekonomiška.
Inžinieriai jau seniai ieškojo būdų, kaip įveikti šiuos apribojimus, ir „Airbus“ komanda pasirinko paprasčiausią būdą. „Airbus Racer“ neturi uodegos sraigto, bet turi masyvias atramas transporto priemonės šonuose, ant kurių pritvirtinti didžiuliai stūmimo sraigtai. Pačios atramos veikia kaip sparnai, užtikrinantys nedidelę, bet vis tiek atramą ore. Dėl to, kai orlaivis pakimba, sumažėja pagrindinio sraigto apkrova ir sumažėja degalų sąnaudos. O horizontalaus skrydžio metu stumiamieji sraigtai suteikia įspūdingą trauką ir palengvina valdymą.
Teigiama, kad kai „Airbus Racer“, įgavęs aukštį, pereina į kreiserinio skrydžio režimą su improvizuotais sparnais, jis pradeda vartoti 15-30 % mažiau degalų, palyginti su analogiškais orlaiviais.
Ateityje tai gali tapti nauju standartu, nes energijos taupymas tampa svarbiausiu dalyku. Sraigtasparniai įgis funkcinius sparnus ir taps kažkuo nauju – dar ne lėktuvais, bet jau artimais jiems.
