Lietuvos vietinė elektros energijos gamyba nuolat auga, o jos importas mažėja. Šią vasarą svarbiausias šalies elektros energijos gamybos šaltinis – saulės elektrinės: jos tiekė 38,5 proc. visos šalies suvartotos elektros ir nuo gegužės išlieka svarbiausia elektros gamybos technologija.
Saulės elektrinės šiemet per pirmuosius septynis mėnesius pagamino 0,91 TWh elektros energijos – tiek elektros pernai per visus metus suvartota Šiaulių apskrityje. Pagaminta daugiau elektros nei per visus 2023 m. ir 2022 m. kartu sudėjus.
Palyginimui – 2023 m. per visus dvylika mėnesių saulės elektrinės pagamino 0,63 TWh elektros, o anksčiau mažiau pagamindavo per trejus metus: per 2020–2022 m. iš viso pagaminta 0,54 TWh. Pavyzdžiui, per 2020 m. saulės elektrinių pagaminta energija galėjo patenkinti tik vienos Radviliškio rajono savivaldybės metinį vartojimą – tais metais pagaminta 0,11 TWh elektros.
Šiltuoju metų laiku, dienai ilgėjant, saulės elektrinių gamyba išauga ir kompensuoja tuo metu mažėjančią vėjo jėgainių gamybą. Šiemet daugiausia energijos saulės elektrinės pagamino birželio mėnesį – 0,24 TWh, o vėjo elektrinių gamyba tuo metu buvo mažiausia šiais metais – 0,15 TWh.
Saulės elektrinės jau pagamino tiek energijos, kad užtektų aprūpinti Šiaulių apskritį visus metus
Vis tik vėjo elektrinių dalis bendroje nacionalinėje elektros generacijoje per sausio–liepos mėnesius didelė – jos šiemet jau pagamino 1,79 TWh elektros, o tai daugiau nei pernai per visus metus elektros suvartojo Klaipėdos ir Marijampolės apskritys kartu (1,75 TWh). Pavyzdžiui, per 20021 m. vėjo elektrinių metinė gamyba būtų padengusi vienos Klaipėdos apskrities elektros vartojimą – 1,3 TWh.
Lietuvoje šiais metais jau užfiksuotos 265 valandos, kai vietinės elektros pagaminta daugiau nei jos reikėjo visos šalies vartojimo poreikiui tomis valandomis patenkinti. Taip pat šiemet buvo jau dvi paros, kai per parą Lietuvoje pagamintos elektros kiekis viršijo suvartotą: tai kovo 11-oji ir gegužės 3-ioji. Įdomu, kad audringą liepos 29-ąją daugiausia elektros pagamino vėjo elektrinės ir nedaug trūko, kad bendra elektros gamyba viršytų vartojimo poreikį.
Lietuvoje toliau sparčiai didėja atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių gamybos pajėgumai. Per pastaruosius penkerius metus saulės elektrinių įrengtoji galia Lietuvoje padidėjo beveik 16 kartų – nuo 103 MW 2019 m. iki 1 626 MW šiuo metu. Vien per šių metų septynis mėnesius saulės elektrinių leistinoji generuoti galia išaugo beveik 47 proc., palyginti su 2023 m., o daugiausia šiemet augo kovą – 12,5 proc., arba 151 MW, palyginti su vasario mėnesiu. Tai lėmė kovo mėnesį pradėję veikti 80 MW Padvarnių saulės elektrinių parkas Molėtų rajone ir kelios mažesnės – 71 MW bendros galios saulės elektrinės.
Šalyje auga elektrą gaminančių vartotojų skaičius – jų daugėja vidutiniškai po 2 700 per mėnesį. Per pirmus septynis šių metų mėnesius jų padaugėjo 25,6 proc., arba 22 800, palyginti su 2023 m., ir šiuo metu iš viso šalyje jų yra beveik 112 000. Palyginti su 2019 m., elektrą gaminančių vartotojų skaičius išaugo beveik 32 kartus. Prieš penkerius metus jų buvo maždaug tiek, kiek gyventojų yra Rietave, o dabar yra daugiau nei gyventojų Šiaulių mieste.
Šiemet liepos mėnesį gaminančių vartotojų valdomų elektros gamybos įrenginių galia buvo 1 302 MW, arba beveik 38 proc. didesnė nei pernai. Gaminantiems vartotojams iš šių 1 302 MW priklauso 75 proc., arba 980,5 MW elektrinių leistinosios generuoti galios, nutolusiems gaminantiems vartotojams – 25 proc., arba 321,5 MW. Komercinių saulės parkų įrenginių leistinoji generuoti galia šiuo metu yra 324 MW.
Vėjo elektrinių galia per pastaruosius penkerius išaugo beveik 2,5 karto – nuo 534 MW 2019 m. iki 1 322 MW šiuo metu. Vien per šių metų septynis mėnesius vėjo elektrinių leistinoji generuoti galia išaugo 7,7 proc., palyginti su 2023 m. Labiausiai šią galią šiemet padidino gegužės mėnesį pradėjusios veikti nedidelės vėjo elektrinės, kurių bendra galia – 18 MW.
Lietuvoje vietiniai elektros gamybos pajėgumai bendrai kasmet pagamina vis daugiau vartojimui reikalingos elektros energijos. Tai leidžia mūsų šaliai mažinti elektros importą ir didina energetinę nepriklausomybę nuo užsienio energijos išteklių rinkų. Šiemet pirmąjį pusmetį vartojimui reikalingos elektros importuota 42 proc., 2023 metais – 55 proc., 2022 m. – 67 procentai.
Per pastarąjį dešimtmetį pasiekta didelė atsinaujinančių energijos išteklių technologijų pažanga lėmė, kad AEI naudojančių įrenginių pagaminta vietinė elektros energija yra maždaug apie 50 proc. pigesnė nei pagaminta dujiniuose įrenginiuose ir apie 40 proc. nei pagaminta, naudojant akmens anglį. Todėl Lietuvos AEI generacijos sparti plėtra lemia mažesnes elektros kainas vartotojams ir didina jos prieinamumą.
Be to, gyventojai ir bendruomenės teritorijose, kuriose veikia vėjo ir saulės jėgainių parkai, iš gamintojų gaus papildomą tiesioginę finansinę naudą. Nuo šių metų pradėtos skaičiuoti AEI vystytojų gamybos įmokos, o iš sukauptų lėšų bendruomeninėms organizacijoms ir gyventojams, įsikūrusiems 15 km atstumu nuo AEI jėgainių, pirmosios išmokos už praėjusius kalendorinius metus turėtų būti pradėtos skirstyti 2025 m. pabaigoje.
Valstybės priimti sprendimai ir teikiama finansinė parama lėmė, kad elektros gamybos pajėgumų galia šalyje toliau sparčiai didėja. AEI panaudojimo plėtra tiesiogiai didina šalies energetinę nepriklausomybę ir energetinį saugumą. Plėtojant AEI, investuojama į energetikos sistemos plėtrą ir papildomas tarpvalstybines jungtis, kas dar labiau užtikrina saugumą ir didina visos energetikos sistemos patikimumą.
Lietuva nuosekliai artėja prie Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje užsibrėžto tikslo – vietinės elektros pasigaminti tiek, kiek jos reikia vartojimui. Iki 2030 m. mūsų šalis užsibrėžusi tapti elektrą eksportuojančia šalimi iš importuojančios šalies, taip pat energetikos sektorius turi tapti visiškai neutralus klimatui iki 2050 metų.