Kontinentinės Europos ateities kovinių oro pajėgų sistema (angl. Future Combat Air System, FCAS) – plataus užmojo siekis 2040-aisiais sukurti karo lėktuvų ir bepiločių orlaivių komplektą – gali tapti pirmąja plataus masto gynybos programa, kurioje visiškai įdiegtas dirbtinis intelektas, rašo defensenews.com.
Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr.
Vokietijos, Prancūzijos ir Ispanijos konsorciumas, prie kurio praėjusiais metais stebėtojo teisėmis prisijungė Belgija, žada, kad pirmieji šios futuristinės idėjos demonstraciniai orlaiviai, bus parengti iki šio dešimtmečio pabaigos.
Inžinieriai ir ekspertai interviu „Defense News“ sakė, kad dirbtinis intelektas bus labai svarbus praktiškai visiems sistemos aspektams: įskaitant naikinimo sprendimais ir net tam, ką mato pilotai.
Pagrindinė FCAS naujovė, palyginti su esamomis platformomis, yra vadinamųjų dronų padėjėjų naudojimas. Šie bepiločiai orlaiviai turi skristi kartu su pagrindiniu pilotuojamu orlaiviu ir kartu daugiau duomenų, prisidėti prie atakos arba tiesiog įveikti priešo gynybą naudojantis kiekybe.
„Kadangi niekas nenori, kad juos tektų valdyti iš pilotų kabinos šiems dronams reikės tam tikro automatizavimo arba autonomijos lygio“, – „Defense News“ sakė „Airbus“ ateities pajėgumų vadovas ir FCAS projekto vyriausiasis inžinierius Thomas Grohsas.
Tokio tipo intelekto sukūrimas, kai reikia rasti optimalų piloto įsitraukimą įvairiose situacijose, bus labai svarbus visos programos sėkmei.
Onuro Denizo įmonei „NeuralAgent“ pavesta užtikrinti, kad kiekvienas sistemos komponentas nuolat palaikytų ryšį.
Miunchene įsikūręs startuolis taiko vadinamąjį „dirbtinio intelekto agentų metodą“: vietoj centralizuoto, debesijos pagrindu veikiančio sprendimų priėmimo algoritmo kiekvienas iš dronų-padėjėjų naudos mažesnius, vietoje valdomus modelius, kurie veiks autonomiškai ir keisis informacija su savo „kolegomis“, naudodami tokius ryšio kanalus kaip optinis, siaurajuostis ryšys ar net infraraudonieji spinduliai. Tai darydami jie kurs nuolat kintančias duomenų perdavimo jungtis, užtikrinančias nuolatinį ryšį.
Kompiuterinio modeliavimo metu, kai ši koncepcija buvo tikrinama pagal realaus pasaulio scenarijus, šis metodas palaikė ryšį nepalankiomis elektroninio karo sąlygomis daugiau nei 95 proc. laiko.
Iki 2025 m. pabaigos programinė įranga bus parengta integruoti į esamą techninę įrangą – iš pradžių į senąsias sistemas, – sakė O. Denizas.
„Airbus“ vyriausiasis inžinierius Grohsas teigė, kad dėl pilotuojamų ir bepiločių orlaivių spiečiaus reikės iš esmės pakeisti piloto vaidmenį.
Sėdėdamas naikintuvo kabinoje jis ne tik valdys orlaivį, bet „iš tikrųjų taps misijos operatoriumi ir vykdydamas misiją kartu su savo kolegomis, kurie gali būti pilotuojami arba nepilotuojami“, – sakė jis.
Orlaivio valdymas ateityje gali užimti tik antraeilį vaidmenį – planuojama net pilotuojamiems orlaiviams suteikti galimybę skraidyti visiškai savarankiškai, kad pilotai galėtų sutelkti dėmesį į misijos valdymą, sakė vyriausiasis inžinierius.
Jis pridūrė, kad projekto tikslas „neabejotinai yra siekti autonomijos“.
