Apie perėjimą prie elektromobilių svarsto 57 proc. europiečių, tarp pagrindinių motyvų vyrauja ne tik ekologija, bet ir ekonominiai sumetimai. 80 proc. elektromobilių vairuotojų teigia, kad vienu įkrovimu įveikiamas 200–400 km atstumas yra pakankamas, ir 70 proc. po užsienį keliaujančiųjų nesusidūrė su didesniais sunkumais kraunant baterijas. Taip elektromobilumo situaciją Senajame žemyne iliustruoja Europos Komisijos inicijuota iki šiol viena didžiausių pasaulyje vartotojų požiūrio į elektromobilumą apklausų, kurioje dalyvavo 19 tūkst. respondentų iš 12 valstybių.
Nors kaip vieną esminių kliūčių įsigyjant elektromobilius du trečdaliai europiečių įvardino įsigijimo kaštus, tačiau apklausa atskleidė teigiamą Europos vairuotojų poziciją apie perėjimą prie elektra varomo transporto.
Lietuvoje vyrauja panašios elektromobilumo tendencijos, kaip ir kitose Europos šalyse: trumpuoju, vidutiniu arba ilguoju periodu persėsti prie elektromobilio vairo ruošiasi 55 proc. lietuvių, kurie šiuo metu vairuoja vidaus degimo varikliu varomus automobilius. Šiuo rodikliu lietuviai lenkia belgus (44 proc.), prancūzus (46 proc.) ir olandus (52 proc.) ir lygiuojasi su vokiečiais (55 proc.).
Skandinavijos valstybių vairuotojai šiuo klausimu optimistiškesni nei Vidurio Europa – štai Danijoje ir Švedijoje elektromobilį įsigyti jau nusiteikę po 62 proc. respondentų.
„Lietuva, kaip ir kai kurios kitos Europos valstybės, plėtojant elektromobilumą susiduria su keliais esminiais iššūkiais, t. y. įperkamumu, infrastruktūros vystymo tempais bei gana lėtu antrinės rinkos formavimusi. Nors iššūkių ir yra, tačiau Europos kryptis išlieka ta pati, todėl transporto sektoriaus ateitis – „žalia“, – sako susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.
VĮ „Regitra“ duomenimis, liepos 1 d. Lietuvoje iš viso buvo užregistruoti 23 476 M1 ir N1 klasės elektromobiliai, iš kurių – 13 948 grynųjų elektromobilių. Tai – penkiais kartais daugiau negu Lietuvos keliuose jų buvo 2020 m.
Šiuo metu Lietuvoje vykdoma intensyvi viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtra. Viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų jau registruota apie 1,5 tūkst., o iki šio dešimtmečio pabaigos jų skaičius išaugs keturgubai – iki 6 tūkst. Be to, jau šiandien nemaža elektromobilininkų bendruomenės dalis infrastruktūrą įsirengia namuose: 38 proc. apklausoje dalyvavusių elektromobilių vairuotojų kasdien ar bent jau kelis kartus per savaitę baterijas įkrauna namuose.
Toks pats procentinis respondentų skaičius – 38 proc. – pripažino iki šiol nežiną apie Lietuvoje taikomas elektromobilių įsigijimo subsidijas ir kitas jiems taikomas lengvatas. Primename, kad nuo 2022 m. Susisiekimo ministerijos iniciatyva grynuosius elektromobilius Lietuvos vairuotojai gali įsigyti pasinaudodami kompensacija. Fiziniams asmenims už naują grynąjį elektromobilį skiriama 5 tūkst. eurų, o už naudotą – 2,5 tūkst. eurų kompensacija. Juridiniai asmenys gali teikti paraišką 4 tūkst. eurų kompensacijai už įsigytą naują lengvąjį grynąjį elektromobilį.
Elektromobilių vairuotojams taip pat taikomos įvairios lengvatos, pavyzdžiui, atleidimas nuo kelių mokesčio, parkavimo ir įvažiavimo rinkliavų lengvatos Lietuvos miestuose, galimybė naudotis specialiomis transporto eismo juostomis ir kt.
Šią apklausą 2024 m. žiemą atliko ir jos rezultatus vasarą pristatė Europos Komisijos Europos alternatyviųjų degalų stebėjimo centras (angl. European Alternative Fuels Observatory, EAFO), prižiūrimas Briuselio Vrije universiteto. EAFO yra pagrindinis Europos Komisijos informacinis portalas, pateikiantis informaciją apie alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių skaičių ES šalyse, alternatyviųjų degalų pildymo ir įkrovimo infrastruktūros plėtrą bei kitą naudingą informaciją.
