Trečiadienio naktį viename iš Palangos butų kilo gaisras. Klaipėdos priešgaisrinė gelbėjimo valdyba pranešė, kad jį greičiausiai sukėlė kraunamas elektrinis paspirtukas. Pasak mokslininkų, paspirtukai užsiliepsnoja dėl gamyklinio broko, mechaninių pažeidimų, netinkamo įkrovimo.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Elektriniai paspirtukai gali turėti trijų rūšių baterijas: švino rūgšties, nikelio-metalo hidrido arba ličio jonų. Pastarosios – populiariausios. Anot Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininko dr. Egidijaus Griškonio, jos dažniausiai ir užsidega, nes savo sudėtyje turi degių medžiagų. Vienos pagrindinių jų užsidegimo priežasčių yra netinkamas eksploatavimas ir joms įkrauti naudojama specifikacijų neatitinkanti elektros srovė.
„Kai naudojama per didelė srovė, nei jiems numatyta, jie [akumuliatoriai] per smarkiai įšyla, tuomet prasideda šalutiniai cheminiai procesai, susidaro dujos, akumuliatoriai pučiasi, padidėja slėgis juose ir jie sprogsta, o paskui, kadangi ten yra degių medžiagų, tai gali ir užsidegti“, – pasakoja specialistas.
Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkas Rokas Dobužinskas sako, kad dar viena dažna paspirtukų užsiliepsnojimo priežastis yra gamyklinis brokas.
„Daugiausia siejama su tuo, kad yra didelė rizika konstrukcinėje dalyje padaryti tam tikrų defektų, kurie veda prie to, kad yra pažeidžiama baterija, kraunama ji įkaista ir gali įvykti trumpasis jungimas“, – teigia specialistas. Be to, jis priduria, kad ir pati paspirtuko konstrukcija lemia tai, kad transporto priemonės baterija gali būti lengvai pažeidžiama.
„Pagrindinis dalykas yra tai, kad pati konstrukcija ten yra padaryta taip, kad laikosi ant baterijų. Nuolat važinėjant per duobes, atsiranda baterijų mikroįtrūkimų, jos pažeidžiamos“, – sako R. Dobužinskas.
Tad prieš pradedant krauti paspirtuką ir jau krovimo metu specialistas pataria įvertinti baterijos veikimą ir išvaizdą. Tai ypač svarbu, jei transporto priemonė prieš tai buvo kur nors atsitrenkusi ar nuvirtusi.
„Galima pastebėti, kad kaista labai stipriai – įkaista iki tokios temperatūros, kad būdamas šalia jau jauti, kad spinduliuoja šilumą, arba būna pasilydžiusi. Tada galima įtarti, kad baterija yra netvarkinga“, – sako fizikas. Jis rekomenduoja, pastebėjus bet kokių įtartinų ženklų, sustabdyti krovimą.
Norint išvengti baterijų ar elektronikos prietaisų perkaitimo, užsidegimo ar sprogimo, Aplinkos apsaugos institutas pataria naudoti tik kokybiškus, patikimus, nesugedusius ir mechaniškai nepažeistus įrenginius ir naudoti juos pagal paskirtį, vadovaujantis instrukcijomis.
Nekraunamų akumuliatorių ir baterijų užsidegimas
Pasak E. Griškonio, savaiminis akumuliatoriaus užsidegimas, kai jis nėra kraunamas, – labai retas reiškinys, tam reikalingas stiprus pažeidimas. Tačiau būna ir kitų priežasčių.
