Besivystant elektronikos technologijoms, atrandant vis daugiau sričių, kur jas panaudoti, pasaulyje sparčiai daugėja ir elektronikos atliekų. Europos šalys kovoje su elektronikos atliekų augimu nepasiduoda – ragina gamintojus išleisti į rinką patvarius, pataisomus prietaisus, o vartotojus pasirūpinti kuo ilgiau juos naudoti, sugedusius taisant, panaudotus perduodant kitiems, taip pat rinktis įsigyti nenaujus.
Taisykime, jei remontas neviršija 50 proc. naujo daikto kainos
„Taisyti sugedusį prietaisą ar įrangą rekomenduojame, jeigu remontas neviršija 50 proc. naujo daikto kainos. Tai yra mūsų atsakymas vartotojams, kurie klausia, kada dar verta taisyti, o kada gal verčiau jį išmesti. Ši mūsų rekomendacija nesikeičia jau keletą metų iš eilės, ji galiojo dar iki 2020 m. Europos Komisijai priimant Žiedinės ekonomikos veiksmų planą“, – pastebi Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovė Laura Jurevičienė.
Pasak jos, per pastaruosius penkerius metus Europos Sąjungoje buvo kuriamos ir įgyvendinamos bent kelios politinės priemonės, skatinančios prietaisų taisymą. Galiausiai 2024 m. balandį Europos Parlamentas patvirtino direktyvą dėl teisės į remontą. Tikimasi, kad tai padės užtikrinti tvaresnį vartojimą bei sumažinti atliekų kiekius.
Taisymo galimybių kol kas tenka ieškoti patiems
Naujomis taisyklėmis numatoma, kad gamintojai laiku ir efektyviai suteiktų remonto paslaugas bei informuotų vartotojus apie jų teises į remontą. Per garantinį laikotarpį suremontuotoms prekėms bus vieneriems metams papildomai pratęsta teisinė garantija, o jai pasibaigus, gamintojas ir toliau privalės taisyti įprastus buityje naudojamus gaminius, kurie pagal ES teisę yra techniškai taisytini. Vartotojai taip pat galės pasiskolinti kitą įrenginį, kol jų daiktas yra taisomas, arba pasirinkti atnaujintą įrenginį kaip alternatyvą.
„Šios taisyklės daugelyje ES šalių, įskaitant ir Lietuvą, suteikia gerą startą. Kiekviena ES valstybė per dvejus metus nuo oficialaus direktyvos patvirtinimo turės įgyvendinti bent vieną taisymo paslaugų skatinimo priemonę“, – pasakoja L. Jurevičienė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad iki šiol mūsų šalyje, skirtingai nei kai kuriose kitose ES valstybėse, tokių skatinamųjų priemonių iš valstybės pusės nebuvo. Vienintelis judesys šia kryptimi – įstatymu nevirtęs įstatymo projektas, kuriame buvo numatyta mokestinė lengvata pasirinkusiems taisyti. L. Jurevičienė taip pat pastebi, kad sąmoningi gyventojai, rūpindamiesi savo namų turtu, jį vis dažniau apdraudžia. Gedimų atveju galimybė gauti draudimo išmoką tampa reikšminga paskata rinktis namų elektronikos įrangą taisyti, o ne išmesti.
„Kiekvienas sutaisytas ir toliau naudojamas daiktas – tai sutaupyti energijos ir žaliavų ištekliai, reikalingi naujam gaminiui sukurti, taip pat ir mažesnė CO2 tarša, kuri neišvengiama įvairiose gamybos proceso grandyse, pradedant išteklių išgavimu bei baigiant logistika ir atliekų tvarkymu. Taisyti prietaisus – vadinasi, įsitraukti į kovą prieš nuolat augančias elektronikos atliekas“, – tvirtina L. Jurevičienė.
Taisymui skirta draudimo išmokų suma – 3,5 mln. eurų
Pasak AB „Lietuvos draudimas“ komunikacijos vadovo Sauliaus Abraškevičiaus, namų turto draudimo paslauga netiesiogiai prisideda prie elektronikos atliekų mažinimo. Tai, pasak jo, patvirtina ir bendrovės duomenys apie draudimo išmokas. Vien pernai draudimo išmokų bendra suma dėl žalų, susijusių su įvairiais elektronikos prietaisų gedimais ir taisymu, sudarė daugiau kaip 3,5 mln. eurų.
Didžiąją išmokų dalį 2023 m. sudarė įvairios žalos, susijusios su televizorių gedimais. Tokių išmokų skaičius viršijo2300, bendra išmokų suma siekė netoli 990 tūkst. eurų, vidutinė išmoka skaičiuota beveik 423 eurai, maksimali – daugiau kaip 5,5 tūkst. eurų. Antroje vietoje pagal išmokų skaičių – žalos, susijusios su telefonais, iš viso tokių buvo beveik 2160, bendra draudimo išmokų suma siekė netoli 756 tūkst. eurų, vidutinė išmokėta suma – 350 eurų, maksimali išmoka – net 4,2 tūkst. eurų.
Žalų sąraše, kuriame išvardyti namų turtui priklausantys taisyti prietaisai, be dažniausiai minimų televizorių ir telefonų, taip pat yra kaitlentės, kompiuteriai, skalbimo mašinos, orkaitės, šaldytuvai ir šaldikliai, indaplovės, laikrodžiai, siurbliai, robotai (vejos, dulkių siurbliai, langų valymo) ir kiti elektros ar elektronikos prietaisai.
Netenka laukti ilgiau nei 5 dienas
Žalos, siejamos su įvairių elektronikos prietaisų gedimais, buvo padarytos dėl stichinių nelaimių ir nelaimingų įvykių, stiklo dūžių, užpylimų, gaisrų, vagysčių ar autoavarijų.
„Nuostolio dydis nustatomas pagal įrenginio remonto kainą arba analogiško daikto vertę, jei įrenginio remontas brangesnis nei naujas daiktas. Nustatant išmokos dydį įvertinama draudimo išmokos limitų apribojimai, ar įrenginys draustas atkūrimo, ar likutine verte, įvertinamas besąlyginės išskaitos dydis“, – pasakoja AB „Lietuvos draudimas“ komunikacijos vadovas S. Abraškevičius.
Papildoma paskata taisyti prietaisus yra tai, kad draudimo išmokos ilgai laukti netenka. Ji išmokama vidutiniškai per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie žalą gavimo. 64 proc. žalų bylų administravimas atliekamas greičiau nei per 5 darbo dienas.
EPA atstovė taip pat primena, kad didesniam tvarumui pasiekti Lietuvoje yra išvystytas elektronikos atliekų surinkimo tinklas, per kurį elektronikos atliekos nukreipiamos įgaliotiems tvarkytojams ir perdirbėjams. Smulkiosios elektronikos atliekas galima patogiai išmesti į specialiuosius konteinerius prekybos centruose, bibliotekose ar kitose įstaigose. Stambiosios elektronikos atliekas EPA komanda jau daugiau kaip 10 metų išveža iš namų nemokamai, tereikia paskambinti tel. +370 695 55111 arba registruotis EPA svetainėje.
