Vokietijos duomenų atkūrimo bendrovės CBL ataskaitoje daroma išvada, kad NAND mikroschemos iš gerai žinomų gamintojų, tokių kaip „Hynix“, „Sandisk“ ar „Samsung“ perkamos nepaisant to, kad neatitiko kokybės kontrolės reikalavimų. Nors mikroschemos vis dar veikia, tačiau jų atminties talpa sumažėja.
„Kai praėjusiais metais atidarėme sugedusias USB atmintines, radome nerimą keliančių nekokybiškų atminties lustų su sumažinta talpa ir nuo lusto pašalintu gamintojo logotipu. Aiškiai išmestos ir neatpažįstamos microSD kortelės taip pat prilituojamos prie USB atmintinės ir valdomos ne microSD vidiniu valdikliu, o išoriniu, esančiu USB atmintinės plokštėje“, – aiškina „CBL Datenrettung GmbH“ generalinis direktorius Conrad‘as Heinicke.
Dauguma CBL nagrinėtų USB atmintinių buvo reklaminės dovanos, kurias įmonės nemokamai dalijo kartu su produktais arba konferencijose. Tačiau buvo ir „firminių“ produktų, kurie pateko į tą pačią prastesnės kokybės kategoriją, nors CBL nenurodė, ar tai buvo gerai žinomi pagrindiniai prekių ženklai, ar tokie, apie kuriuos tikriausiai niekada negirdėjote.
Technologinė pažanga taip pat turėjo įtakos šiems NAND lustams, tačiau ne į gerąją pusę. Iš pradžių lustuose buvo naudojamos SLC (single-level cell) atmintis, kurioje buvo saugoma tik po vieną bitą, todėl duomenų tankis buvo mažesnis, bet našumas ir patikimumas geresni. Siekdami padidinti lustų siūlomos atminties kiekį, gamintojai pradėjo pereiti prie keturių bitų kiekvienoje ląstelėje (QLC), taip sumažindami ištvermę ir duomenų saugumą. Todėl CBL įspėja: „Nereikėtų pernelyg pasikliauti flash atminties patikimumu“.
