Aplinkosaugininkai Brazilijoje pasitelkė dirbtinį intelektą, kad apsaugotų Amazonės džiungles nuo nelegaliai medžius kertančių medkirčių. Jie sukūrė specialius jutiklius, galinčius atpažinti pjūklų ir technikos garsus bei perspėti pareigūnus.
Amazonės džiunglėse grupelė gamtos apsaugos aktyvistų ant medžių kabina nedidelius įrenginius – tai naujausias jų ginklas, kovojant su nelegaliu miškų kirtimu.
Nedideli jutikliai su mikrofonais, kilometro spinduliu gali išgirsti, ar miške sukiojasi nelegalūs miškų kirtėjai ir perduoti signalą aplinkosaugininkams.
Pasak jų, tai gali padėti užkirsti kelią nusikaltimui.
„Šios sistemos pranašumas – ji realiuoju laiku gali nustatyti kylančią grėsmę ar vykdomą nusikaltimą. Pavyzdžiui, užfiksuoti, kada į mišką atvyksta kirtėjai, jų pjūklų ir kertamų medžių garsus. Be to, pranešti apie kilusį gaisrą“, – sako Amazonės valstijos universiteto mokslininkas Raimundas Klaudijas Gomes.
Įrenginys „Curupira“ pavadintas pagal mitologinį miško gyvūną, džiunglėse persekiojantį medžiotojus ir brakonierius. Naudojamos moderniausios technologijos – įskaitant dirbtinį intelektą. Būtent jis moka iš gausybės miško garsų atskirti neteisėtą žmonių veiklą.
„Projekto pradžioje įrašėme grandininių pjūklų ir traktorių garsus. Įrašai perduoti komandai, dirbančiai su dirbtiniu intelektu, kad ištreniruotų atpažinti tik šiuos garsus ir ignoruotų kitus, pavyzdžiui, ošiančius medžius, gyvūnus ar lietų“, – pasakoja projekto vadovas Thiagas Almeida.
Pernai Brazilijoje prezidento rinkimus laimėjus Luizui Inacijui Lulai da Silvai, jis pažadėjo stiprinti Brazilijoje esančių atogrąžų miškų apsaugą.
Palydoviniai duomenys rodo, kad rugpjūtį Brazilijoje iškirstas medžių plotas prilygsta penkiems Klaipėdos miestams, tačiau tai tris kartus mažiau nei lygiai prieš metus.
Dirbtinį intelektą pasitelkiantys mikrofonai, pasak jų kūrėjų, ganėtinai pigi ir efektyvi priemonė nelegaliai kertamų miškų plotui mažinti.
Šalies valdžia žada galutinai pažaboti neteisėtus Amazonės miškų kirtimus per ateinančius trejus metus.
