Įsibėgėjus gaisrų sezonui, Vokietijos miškų tarnybos išbando naujovę, kaip tikimasi, leisiančią užkirsti kelią stichijai, kol ši netapo nevaldoma. Brandenburgo žemės miškuose ant medžių kabinami specialūs jutikliai, leidžiantys nustatyti galimą židinio vietą jau pirmomis minutėmis.
Vokietijoje išbandoma naujovė – specialūs jutikliai miškuose padeda greitai nustatyti gaisro židinį / LRT stop kadras
Nors Vokietijos miškuose vaizdas toli gražu ne toks apokaliptiškas kaip Europos pietuose, ypač sausais periodais čia temperatūra vietomis pakyla iki 40-ies laipsnių. Gaisrui kilti tai beveik idealios sąlygos.
„Dėl klimato kaitos Brandenburgas tapęs vienu rizikingiausių regionų. Jį galima lyginti su kai kuriais Viduržemio jūros regionais“, – teigia miškų priešgaisrinės priežiūros specialistas Raimundas Engelis.
Ugnį veiksmingiausia stabdyti, kol ši neišplito. Štai kodėl Brandenburgo žemės miškus prižiūrinčios tarnybos jau išbando naują sistemą, kaip tikimasi, leisiančią į nelaimes reaguoti greičiau. T. y. dūmus fiksuojančius specialius detektorius, leidžiančius greitai nustatyti gaisro zoną.
„Užkuriame ugnį ir leidžiame dūmus, kad išbandytume savo daviklius, pažiūrėtume, iš kiek toli jie gali nustatyti gaisrą. Taip pat žiūrime, kaip jie reaguoja, kai dūmų mažai ar kai jie kyla į viršų. Viso to reikia, kad gaisrą aptiktume per kelias minutes“, – teigia „Dryad Networks“ įkūrėjas Jurgenas Mulleris.
Technologiją kuriančio startuolio vadovas sako, kad ši jau užtektinai pažangi, kad miške kilusio gaisro dūmus atskirtų nuo, pavyzdžiui, taršaus automobilio išmetamų teršalų.
Kūrėjas jį vadina elektronine nosimi, gebančia matuoti tiek oro sudėtį, tiek temperatūrą, drėgmę ir slėgį. Surinkus informaciją, ją apdoroja dirbtinis intelektas.
„Mokome savo daviklius naudoti dirbtinį intelektą, kad šis atpažintų skirtingo pobūdžio gaisrus. Pavyzdžiui, atskirti, kai dega pušynas ar bukynas. Šis daviklis tarsi elektroninė nosis. Jis pajunta dūmus, o dirbtinis intelektas žymi žemėlapyje“, – sako J. Mulleris.
Vokietijoje miškus prižiūrinčios tarnybos jį vertina kaip veiksmingą priemonę, papildančią giriose įrengtus bokštus ir juose įmontuotas perimetrą stebinčias vaizdo kameras. Nors projektas vis dar bandymų etape, juo jau domisi Jungtinių Valstijų, Graikijos, Ispanijos ir kitų šalių tarnybos.
„Per pastaruosius kelerius metus vidutinį gaisro plotą mums pavyko reikšmingai sumažinti. Ankstyvojo perspėjimo gaisrų aptikimo sistema leidžia daugelį gaisrų pastebėti pakankamai anksti, kad išvengtume didelės žalos“, – teigia miškų priešgaisrinės priežiūros specialistas R. Engelis.
Pernai pardavusi 10 tūkstančių tokių daviklių, juos sukūrusi bendrovė iki dešimtmečio pabaigos jų visame pasaulyje tikisi įdiegti 120 milijonų.
Daugiau – reportaže:
