Lietuvos gyventojai šiemet toliau aktyviai įsirenginėja individualias saulės elektrines, pasinaudodami valstybės teikiama finansine parama. Šiais metais vidutinis naujos saulės elektrinės galingumas svyruoja apie 9 kilovatus (kW), didžiausia jų paklausa fiksuojama didmiesčiuose.
Energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ duomenimis, finansinė paspirtis iš valstybės toliau palaiko saulės elektrinių statybų aktyvumą.
„Pernai Lietuvoje įrengėme apie 600 saulės elektrinių ir didžiausia jų dalis, sakyčiau, tikrai apie 95 proc., buvo įrengta paprašius Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) skirstomos paramos. Žinoma, yra tokių klientų, kurie saulės modulius pasistato savarankiškai, bet ir jiems valstybės skatinimas yra aktualus. Išimtinai savo finansine atsakomybe į saulės energetiką dažniausiai investuoja verslai. Kaip pernai, taip ir šiemet situacija yra labai panaši – tik keletas procentų saulės elektrines įsirengia be paramos“, – sako „Elektrum Lietuva“ saulės produktų vadovė Domantė Navarskaitė.
Preliminariu vertinimu, šių metų vidutinis elektrinės galingumas yra apie 9 kW. Tokios elektrinės kaina gal svyruoti apie 870 eurų už kW, o viso tokio galingumo elektrinės projekto vertė sudaro apie 7800–8200 eurų. APVA teikiama parama sudarytų maždaug 2900 eurų, tuo tarpu nuosava investicija galėtų siekti apie 5000 eurų.
Pasak ekspertės, norint pasinaudoti galimybe stabilizuoti elektros kaštus patiems tampant gaminančiais vartotojais, atitinkamai tenka susiplanuoti ir būtinas investicijas į saulės modulius.
„Nuosava saulės elektrinė turi labai daug privalumų, bet norint tokį projektą įgyvendinti sklandžiai, jam reikia numatyti bei susiplanuoti laukiančias išlaidas. APVA parama yra išties apčiuopiama, tačiau pats gyventojas didesnę projekto vertės dalį turi padengti pats. Kartu tai gali paaiškinti fenomeną, jog saulės elektrinės yra populiariausios šalies didmiesčiuose. Čia ne tik didžiausias gyventojų skaičius, populiaresnės atsinaujinančios energetikos idėjos bei naudojama daugiau įrenginių, elektromobilių. Didmiesčių gyventojai gauna aukštesnes pajamas ir gali sau leisti didesnes išlaidas bei investicijas į savo energetinę nepriklausomybę“, – pastebi D. Navarskaitė.
Saulės elektrinių diegime pirmauja Vilnius, Kaunas, taip pat Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio rajonai ir miestai.
Mažiausias susidomėjimas saulės elektrinėmis yra Lietuvos ,,pakraščiuose“ bei pasienio zonose. Šiaurėje – link Naujosios Akmenės, Biržų, Pakruojo, Kupiškio. Rytuose – Ignalinos apylinkės, Švenčionys. Pietuose – Varėnos rajonas, Lazdijai.
„Be kita ko, tai rodo, kad daliai šalies gyventojų saulės elektrinė vis dar yra prabangos prekė, todėl teikiama valstybės parama išlieka labai reikšminga. Žinoma, gaminančiu vartotoju tapti galima ir įsigyjant dalį nutolusiame saulės parke, taip pat valstybė turi minčių sudaryti sąlygas investuoti į saulės energijos gamybos pajėgumus ribotas finansines galimybes turintiems gyventojams. Kaip bebūtų, neblėstanti saulės elektrinių paklausa siunčia signalą, kad tai labai reikalingas produktas“, – teigia „Elektrum Lietuva“ atstovė.
Šiuo metu APVA kviečia gyventojus teikti paraiškas saulės elektrinių projektų kompensavimui, tam iš viso numatyta paskirstyti 39,6 mln. eurų. Paraiškos priimamos iki spalio 27 dienos arba kol paraiškose prašoma suma pasieks visą kvietimui numatytą sumą.
