Automobilių rinka keičiasi ir čia vis labiau įsitvirtina elektriniais varikliais aprūpintos transporto priemonės. Elektromobilių populiarumas nuolat auga, tačiau kai kurie gamintojai ieško ir alternatyvių sprendimų, o vienas iš jų – vandenilis.
Dar prieš keletą savaičių BMW pradėjo „X5 Hydrogen“ gamybą Miunchene esančioje gamykloje. Daugeliui tai gali pasirodyti keistas sprendimas, atsižvelgiant į tai, jog daugelis gamintojų koncentruojasi į elektrinių automobilių gamybą. Tačiau, pasirodo, jog BMW ir keletas kitų kompanijų mano, kad yra klientų, kurie nori vandeniliu varomo automobilio, ir jie mano, kad vandenilio rinka ateityje taps žymiai populiaresnė.
Vokietijos automobilių milžinė jau ir anksčiau yra turėjusi patirties su vandeniliniais automobiliais, o istorija mus nukeltų į 2006 metus, kuomet buvo pademonstruoti „E65“ ir „E66“ modeliai. Tai buvo pirmasis BMW žygis į vandenilio rinką. Įmonė pagamino šimtą 7 serijos vienetų su benzino ir vandenilio bakais. Automobilis tiesiog naudojo vandenilį savo 6 litrų V12, o ne benziną, o rezultatai buvo gana apgailėtini – jis sudegino 50 litrų vandenilio kas 100 km, o jo įveikiamas atstumas siekė vos 80 km. Bet tai buvo tik pirmasis bandymas.
2015 metais BMW žengė didelį žingsnį į priekį, kuomet su „Toyota“ pagalba sukūrė 5 serijos „Gran Turismo“ modelį. Šiame automobilyje buvo pakankamai vietos dideliems vandenilio bakams, kurie užtikrino tinkamą nuvažiuojamą atstumą. Tada sekė eksperimentinis „i8“ modelis, varomas ta pačia technologija, tačiau šis variantas buvo tik vidinė eksperimentų priemonė.
Ir dabar Miunchene pradedamas gaminti „BMW X5“ variantas, kuris naudoja „iX“ elektrinį variklį, o benzininio variklio vietą užėmė du dideli vandenilio bakai ir reikiami kuro elementai. Vienas bakas patenka į karkaso veleno tunelį, o kitas randamas po galinėmis sėdynėmis. Įdomu tai, jog viskas gaminama Vokietijoje, išskyrus pačius kuro elementus, kurie atkeliauja iš Japonijos.
Ir BMW pasiekiami rezultatai – verti dėmesio. 278 kW variklis gali įsibėgėti nuo 0 iki 100 km/h per mažiau nei 7 sekundes, o maksimalus greitis siekia 190 km/h. Nuvažiuojamas atstumas siekia maždaug 500 kilometrų, o tai yra kone identiški rezultatai kaip ir elektrinio „BMW iX“ modelio.
Tačiau bene pagrindinis klausimas – kodėl BMW varginasi kurdami automobilius su vandenilio bakais, kuomet visas pasaulis veržiasi į elektromobilių rinką? Daugelis teigia, kad vandenilis geriausiai tinka sunkiasvorių krovinių transportui, tačiau BMW šiuo segmentu nesidomi. Thomas Hofmannas, kuris yra atsakingas už BMW vandenilio kuro elementų projektą, tvirtina, kad viskas priklauso nuo pasirinkimo. Nors dauguma klientų rinksis akumuliatoriais varomus automobilius, jis nori, kad jie turėtų pasirinkimą.
Kaip bebūtų, toks BMW vadovų sprendimas gali būti itin protingas, jeigu rinkoje įvyktų pokyčiai, kurie nulemtų vandeniliu varomų automobilių poreikio augimą. Žinoma, šiai dienai tikėtis tokių pokyčių tikėtis yra labai sunku, tačiau tai gali būti itin protingas vokiečių žvilgsnis į ateitį.
