Oslas yra pasirengęs tapti pirmąja pasaulyje sostine, kurios visas viešasis transportas būtų varomas elektra. 2023 m. pabaigoje šis tikslas turėtų būti įgyvendintas, siekiant iki 2030 m. tapti pirmuoju pasaulyje miestu, visiškai neišmetančiu teršalų, rašo „Reuters“.
Mero pavaduotoja Sirin Stav, atsakinga už aplinkos apsaugą ir transportą, teigė, kad žengęs šį žingsnį miestas ilgainiui sutaupys.
Numatyta, kad dyzelinu varomi autobusai bus pakeisti į 450 elektra varomų. Plano vertė yra 500 mln. kronų (48,43 mln. eurų).
Pasak S. Stav, elektrinių autobusų priežiūra taip pat atsieitų mažiau.
700 tūkst. turintis miestas jau elektrifikavo didžiąją dalį keltų, kursuojančių per fjordą, prie kurio jis įsikūręs.
Kaip rašo „New Yorker“, 2009–2019 m. Osle bendras išmetamų teršalų kiekis sumažėjo 16 proc. Šiais metais miestas pasiekė elektromobilių pardavimo rekordą – beveik 83 proc. visų Osle per pirmąjį ketvirtį parduotų naujų automobilių buvo varomi elektra.
Daugelis klimato kaitos suvaldymo priemonių Osle iš tiesų yra populiarios. Oslo klimato agentūra ištyrė, kad maždaug 70 proc. miesto gyventojų mano, kad klimato tikslai yra svarbūs, ir jiems pritaria.
Be to, per paskutinius savivaldos rinkimus Žaliųjų partija beveik dvigubai padidino savo atstovų skaičių miesto taryboje.
Tiesa, bruzdesio iš pradžių sukėlė 2019 m. baigtas įgyvendinti sprendimas panaikinti mieste tūkstantį automobilių stovėjimo vietų, jas pakeičiant dviračių takais, augalais, mažais parkeliais ir suoliukais. Dabar panašu, kad žmonės prie to priprato.
„Vos prieš kelerius metus kai kurios gatvės buvo pilnos automobilių. Permainos visada šiek tiek gąsdina, bet paskui žmonės pamato rezultatą“, – sako S. Stav.
Vienas ypač populiarus pokytis yra susijęs su miesto kapinėmis. Kiekvienas Norvegijos pilietis pagal įstatymą turi teisę į nemokamą kapą, tai reiškia, kad kapines iš dalies tvarko savivaldybės.
Per pastaruosius kelerius metus dauguma dvidešimtyje Oslo kapinių naudojamų įrankių – nuo vejapjovių ir gyvatvorių žirklių iki sunkvežimių, žemės kasimo mašinų ir ekskavatorių – tapo elektrinės.
Kapinių darbuotojai taip pat leidžia vejoms vėl virsti laukinėmis, pievų gėlės pritraukia vabzdžius, o šie – paukščius ir pelėdas. Čia pradėjo grįžti lapės, elniai ir briedžiai.
Įgyvendinant tikslą iki 2030 m. Osle pasodinti 100 tūkst. medžių, kapinėse jau pasodinta šimtai naujų medžių.
